Vyro smurtą patyrusi moteris: „Artimieji nesuprato, kodėl jam neatleidau“

Ją galima vadinti Danguole arba Vilija. Galima ją vadinti Birute arba Lina. Tai – jokio skirtumo, mat Lietuvoje gyvena daug tokių kaip ji – danguolių, vilijų, biručių arba linų. Todėl šį kartą ją, keturiasdešimtmečio slenkstį perkopusią vieno nedidelio Lietuvos miesto heroję, vadinsime – tebūnie – Dalia.

Dalia dirba ir augina tris nepilnamečius vaikus. Moteris ir jos vaikai  ilgiau  nei dešimt metų kentė sugyventinio psichologinį smurtą, kuris vėliau peraugo į fizinį.

Nuolatinis pažeminimas, kritika, menkinimas – tokia buvo Dalios kasdienybė. Sutuoktinis moterį užgauliodavo ir plūsdavo necenzūriniais žodžiais, net matant ir girdint vaikams.

Vieną dieną Dalios kantrybė trūko – moteris iškvietė policiją, dėl smurto artimoje aplinkoje vyras buvo sulaikytas, o byla netrukus atsidūrė teisme. Bet teismo sprendimas buvo tik vieno etapo pradžia – jis nesugrąžino kitų dalykų: pasitikėjimo savimi, nenumalšino išgyventos baimės ir nerimo, kad vyras ims ir sugrįš į namus.

„Pagalbos ryžausi kreiptis, kai jis ėmė smurtauti fiziškai. Iškviečiau policiją. Tiesiog baigėsi mano kantrybė. Psichologinę ir socialinę pagalbą man pasiūlė socialinė darbuotoja. Sutikau. Nuo to laiko ir dalyvauju individualiose bei grupinėse konsultacijose,“ – pasakoja Dalia.

Iki tol apie savo skausmą tik artimiausiai draugei išdrįsusi pasipasakoti Dalia sako supratusi, jog vis dėlto reikalinga ir profesionali specialistų pagalba. Tapo aišku, kad vienai bus labai sunku viską atlaikyti. Moters artimieji nelabai supranta, kodėl, tiek metų tylėjusi, ji staiga persigalvojo ir vyrui neatleido.

„Moterys paprasčiausiai bijo ką nors keisti savo gyvenime, nes mano, kad nepakels užgriuvusios naštos, nesulauks aplinkinių palaikymo, gal ir nežino, kur galima kreiptis pagalbos. Kentėjau ir aš, vis tikėjausi, kad mano gyvenimas pasikeis, pasikeis santykiai su sugyventiniu. Aš taip pat bijojau daugelio dalykų, trūko pasitikėjimo savimi.

Tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą patyriau vaikų akivaizdoje. Kai vyras ėmė smurtauti fiziškai, vaikai labai išsigando. Vėliau nuolat jautė baimę, kad tik jis negrįžtų. Jie dar nėra dideli – lanko ikimokyklinę ir pagrindinio ugdymo mokymo įstaigas,“ – išgyvenimais dalijasi moteris

Dabar Dalia su savo nepilnamečiais vaikais gyvena viena. Sugyventiniui buvo skirtas teismo įpareigojimas pusę metų nesiartinti prie jų gyvenamosios vietos ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Praeitį moteris prisimena kaip slogų sapną, o jos kasdienybę džiugina paprasti dalykai: buvimas su vaikais, ramūs vakarai, darna ir keturkojis augintinis, kurio seniau neleido įsigyti sugyventinis.

Dalia džiaugiasi, kad išdrįso ir sako esanti laiminga. Paklausta, ką patartų kitoms moterims, atsidūrusioms panašioje situacijoje, nedvejoja: „Turėti daugiau drąsos. Įgauti daugiau pasitikėjimo savimi ir nebijoti kreiptis pagalbos. Išdrįsti kalbėti apie patiriamą smurtą šeimoje“.

Projektą „Radviliškio rajono savivaldybės Bendruomeniniai šeimos namai“ įgyvendina Radviliškio raj. savivaldybės administracija