„Tūkstantmečio mokyklų“ programa | Kaip treniruoti lyderystės raumenį?

9.30–10.00

10.00–10.10 

I dalis. Įžanga. Trumpas renginio pristatymas (gyvai ir nuotoliu)

10.10–12.00

Lektorių pranešimai:

• Laimi lanksčiausi: XXI a. mokyklos lyderis (prof. dr. Vita Akstinaitė)

  Vita Akstinaitė yra ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Mokslo ir akademinio personalo prorektorė, profesorė, bei „Infinitus Labs“ bendraįkūrėja. Vitos mokslinė specializacija – lyderystės ugdymas. 2022 m. Vita buvo nominuota „Globalios Lietuvos“ apdovanojimui už lyderystės programų kūrimą Lietuvoje bei laimėjo Metų tyrėjos apdovanojimą už mokslinius tyrimus lyderystės srityje.

  Sparčiai kintantis pasaulis kelia naujų iššūkių mokykloms. Šių dienų mokyklos vadovui reikia būti ne tik savo srities specialistu, tačiau ir nuolat besimokančiu novatoriumi ir lyderiu. Šio pranešimo metu apžvelgsime lyderystės raumens treniravimo pamatus: kuo skiriasi vadovas nuo lyderio, kokios pagrindinės mokyklos lyderio kompetencijos, kaip jas ugdyti bei kaip įgalinti kitus naudojant pasidalytąją lyderystę, ir kitus lyderystės įrankius.

• Mentorystės kultūra įstaigoje (Saulius Alksnis)

  Saulius Alksnis yra mentorystės temų ekspertas, kuris padeda ir įkvepia organizacijas auginti ir motyvuoti vidinius darbuotojus, diegiant mentorystės programas, taip realizuojant darbuotojų potencialą ir ugdant jų lyderystę. Konsultantas yra pirmasis Lietuvoje sertifikuotas EMCC (European Mentoring and Coaching Council) Global organizacijos narys, kurios sistemoje stiprina susijusias kompetencijas ir sėkmingai kaupia profesinę patirtį. Konsultantas yra nepailstantis praktikas ir nuolatinis prasmės ieškotojas: sėkmingai vysto karjeros mentorystės platformą „idialogue”, konsultuoja įmones bei universitetus, skaito pranešimus bei didžiuojasi stovėjęs ant TEDxISM scenos kilimo.

  Pranešime bus išskirtos pagrindinės žinutės: mentorystė – tai būdas dalintis išmintimi. Sėkminga mentorystė priklauso nuo santykių kūrimo įgūdžių; Mentorystėje auga tik Ugdytinis? Mitas. Tai yra universali abipusio mokymosi forma; Mentorystės programa turi didžiulį potencialą prisidėti prie organizacijos sėkmės, bet lygiai tiek pat – galimybę įnešti ilgalaikės žalos. 

• Ugdomasis vadovavimas (koučingas) (dr. Aistė Dromantaitė)

  Aistė Dromantaitė yra socialinių mokslų daktarė, Mykolo Romerio universiteto profesorė, mokymų lektorė, akredituota karjeros koučingo specialistė (ACC) ir psichoterapeutė. Aistė tiki, kad dialogas, santykis ir aktyvus klausymasis atveria resursų skrynias įvairiausioms galimybėms, sukuria palaikančią ir saugią erdvę mokytis ir taip augti kiekvienam kas tai bebūtų: komandos susitikimas, paskaita, seminaras ar asmeninis pokalbis.

  Koučingas yra pokalbiai su kitu, auginant kito potencialą, atsakomybę ir savarankiškumą bei kalbėjimo ir susikalbėjimo kompetencijas. Šis metodas dažnai yra apipintas įvairiais mitais ir įsitikinimais, todėl pranešimo tikslas yra pateikti jo aiškią, mokslu grįstą sampratą bei galimas naudas, kurias šis metodas pateikia mokyklų bendruomenėms: administracijai, mokytojams, mokiniams, tėvams. Tokių pokalbių vertė yra neįkainojama: mokytojai gali turėti nuoširdų palaikymą ir atsvarą sau, vadovai gali išsaugoti motyvaciją dirbti, o tėvai ir moksleiviai – gauti  dėmesio bei drauge su mokykla atrasti galimus sprendimus savo klausimams spręsti. Todėl kviečiame susipažinti su koučingo metodu ir drauge patyrinėti jo teikiamas galimybes pranešimo metu.

• Refleksija (dr. Justina Garbauskaitė-Jakimovska)

  Justina Garbauskaitė-Jakimovska yra Vilniaus universiteto lektorė, tyrėja, neformaliojo ugdymo ekspertė.

  Refleksija ugdymo srityje linksniuojama dažnai ir įvairiuose kontekstuose. Kartais pabrėžiama kaip esminis mokymosi elementas, kitais kartais pasitinkama nuovargio pilnu atodūsiu. Refleksija – neišvengiama, jeigu norime nuosekliai ir sistemingai mokytis iš patirties, struktūruoti savikrypčio mokymosi procesą ir kt. Deja, refleksijai dažnai nelieka laiko. Profesionalai užsiėmę savo pagrindinių darbų atlikimu: mokytojai stengiasi „išeiti programą“, mokslininkai – pasivyti dar vieną terminą, mokyklų vadovai – užtikrinti, kad institucijoje sklandžiai vyktų ugdymo procesas ir kt. Refleksija gali būti nepatogi, nes reikalauja sustoti ir pasižvalgyti atgal. Šio pranešimo tikslas – pažvelgti į naudas ir galimus įgyvendinimo būdus tam, kad refleksija netaptų dar vienu formalumu, bet padėtų žengti žingsnį link sąmoningo tobulėjimo

• Grįžtamasis ryšys (Monika Kelpšienė)
  

  Monika Kelpšienė yra Vytauto Didžiojo universiteto edukologijos (ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas) mokslų doktorantė bei dėstytoja-asistentė. Dėsto ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos bei edukacinių aplinkų kūrimo ir projektavimo dalykus studentams. Taip pat yra sertifikuota švietimo konsultantė švietimo įstaigų kultūros, bendradarbiavimo ir veiklos efektyvumo klausimais.

  Grįžtamojo ryšio metodas padeda kiekvienam iš mūsų pažinti savo stipriąsias ir silpnąsias savybes. Tai ypač aktualu žmonėms: mokytojams, vadovams, konsultantams – visiems, kurie savo darbe telkia komandas ir organizuoja jų veiklą. Grįžtamojo ryšio efektyvumas priklauso nuo jo etapų išmanymo ir pokalbio organizavimo taip, kad jis vestų į pokyčius. Grįžtamasis ryšys yra procesas, kurio teikimo ir priėmimo gebėjimus galima nuolat plėtoti. Vadovui-lyderiui svarbu išmanyti, kaip teikti ir kaip priimti grįžtamąjį ryšį, siekiant, jog komandos darbas vyktų sklandžiai ir sėkmingai.

• Klaidų kultūra (Simona Laiconaitė)
  

  Simona Laiconaitė nuo 2016 metų organizuoja istorijų apie nesėkmes renginius „Fail Nights“. Jų metu keletas drąsių pranešėjų lipa ant scenos ir dalinasi jautriausiais savo profesinio gyvenimo momentais: kokias klaidas padarė, kokius netinkamus sprendimus priimė, kokios buvo to pasekmės ir ko iš šios patirties išmoko. S. Laiconaitė daugiau nei dešimtmetį dirba organizacijų stiprinimo konsultante – pasitelkdama įvairius darbo su grupėmis metodus, padedu komandoms atrasti ar stiprinti ryšį, pasitikėjimą, gebėjimą drauge kurti, geriau priimti sprendimus, tapti atsparesniais. 

  Jei nedarome klaidų, vadinasi, nekuriame nieko naujo. Bet jeigu klaidos yra natūrali kiekvieno proceso ir progreso dalis, kodėl mes vis dar taip bijome klysti, o suklydę – drąsiai ir atvirai apie tai pasakoti? Pranešimo metu apžvelgsime pagrindinius baimės klysti faktorius, kas iš tiesų nutinka, kai suklystame bei kaip klaidas išnaudoti savo stipresnei asmenybei, komandai ir organizacijai.

• Istorijų pasakojimas (storytelling’as) (Viktorija Urbonaitė)
  

  Viktorija Urbonaitė 10 metų skyrė tyrimams ir studijoms, gavo 3 aukštojo mokslo diplomus, yra komunikacijos specialistė, rašytoja, LRT TV laidos „Išpažinimai“ ir LRT RADIJO laidos „Pažinimai“ vedėja. Publicistinius, grožinius, akademinius tekstus Viktorija rašo jau daugiau nei 20 metų. Yra kelių knygų autorė bei bendraautorė.  Dėsto Lietuvos žurnalistikos centre.

  Storytelling‘as suteikia gyvybę sausiems faktams, plokštiems aprašymams ar nuobodžioms paskaitoms. Šitą ypatingą žmonijos savybę – pasakoti, o paskui tas istorijas užrašyti – galima ir būtina ugdyti, lavinti, treniruoti. 

12.00–13.00

13.00–15.15

II dalis. Dirbtuvės (tik gyvai) 

• Ugdomasis vadovavimas (koučingas) (dr. Aistė Dromantaitė)

  Dirbtuvės yra skirtos praktiškai išsibandyti koučingo metodo teikiamas galimybes ir, padedant koučingo specialistui, išspręsti aktualų klausimą, kuris leistų ir gauti atsakymą į savo klausimą, ir leistų pamatyti koučingo taikymo galimybes.

  Tad šių dirbtuvių metu dalyviai: 1. Sužinos ir išbandys, kas yra koučingas ir kokios jo teikiamos vertės aptariamo klausimo kontekste. 2. Drauge su dalyviais spręs grupinį aktualų klausimą ir realiai matys metodo taikymo galimybes. 3. Mokysis aktyvaus klausymosi ir išklausymo kompetencijų, padedančių aiškiau suprasti galimus problemų sprendimų būdus. 4. Atras, kaip galima integruoti koučingo pokalbius į savo darbinę veiklą suteikiant vertės visai mokyklos bendruomenei – administracijai, mokytojams, mokiniams, tėvams.

• Grįžtamasis ryšys (Monika Kelpšienė ir Asta Kundreckaitė)

  Asta Kundreckaitė yra vaikų ir paauglių psichologė, individualių ir grupinių konsultacijų metu taiko individualiosios psichologijos principus ir dailės terapijos metodus. Sertifikuota STEP tėvystės įgūdžių ugdymo programos vadovė. Veda psichoedukacinius mokymus ugdymo įstaigų pedagogams ir tėvams.

  Dirbtuvių metu dalyviams bus sudarytos galimybės išbandyti grįžtamojo ryšio metodą teikiant ir priimant grįžtamąjį ryšį bei reflektuoti savo patirtis. Praktinės-patirtinės veiklos metu įgytos žinios bus naudingos formuojantis lyderystės gebėjimus bei siekiant kokybiško bendradarbiavimo tiek su komanda, tiek ir siekiant asmeninio augimo. Dalyviai mokysis stebėti, analizuoti ir reflektuoti praktiškai pritaikant žinias ir įgūdžius grįžtamojo ryšio pasiruošimui, jo kokybiškam teikimui ir susitarimų dėl tolimesnių veiksmų plano sudarymui.

• Klaidų kultūra (Simona Laiconaitė)

  Praktinių dirbtuvių metu mokysimės pasakoti ir klausytis istorijų apie klaidas/ nesėkmes, suteikti ir priimti grįžtamąjį ryšį, atrasti mokymosi taškus nemaloniose situacijose.

• Istorijų pasakojimas (storytelling’as) (Viktorija Urbonaitė)

  Rašymas yra romantiškas tik tiems, kurie nieko nerašo. Tiesa ta, kad norint parašyti gerą istoriją (tikrą ar išgalvotą), nepakanka popieriaus ir rašiklio – čia dar turi įvykti skaitytojo akims nematomas kūrybinis šuolis, panašus į pasaulio sutvėrimą ar akmens pavirtimą į auksą alchemiko rankose. Šie Storytelling‘o mokymai yra nuotaikingi, žavūs, tiršti žinių ir begalinės aitros mėgautis geru tekstu kaip pačiu gyvenimu.