Siekti svajonių medicinos doktorantai iš Kazachstano pasirinko Lietuvą

Kad ir kokia būtų svajonė – jos siekimas visada motyvuoja nenuleisti rankų ir ugdo charakterio savybes. Du kazachai – Almasas ir Serikas – savo ateitį su medicina sieti pradėjo dar mokydamiesi vidurinėje mokykloje. Abu kaip susitarę tikina – jau 9 klasėje suprato, kad norint siekti svajonės reikia ne tik svajoti, bet ir daryti: pirmiausia – gerai mokytis. Be to, Serikas vaikystėje labai sirgo, beveik metus jam teko praleisti ligoninėje – vaikas jau tuomet susidomėjo medicina ir jam atliekamomis procedūromis.

„Labai džiaugiuosi, kad mano pasirinkimui pritarė tėvai. Iš jų gavau svarbiausią palaikymą – moralinį ir finansinį. Mano svajonė tapti gydytoju nebuvo vaikiška – tiksliai žinojau, koks nelengvas kelias laukia pasirinkus šią profesiją“, – sako Almasas, pirmiausia baigęs Medicinos universitetą Astanoje.

Vaikinui studijos nebuvo lengvos. Norėdamas ne tik mokytis, bet ir užsidirbti, naktimis jis dirbo greitosios pagalbos gydytoju, o dienomis studijavo.

„Man tai buvo puiki praktika ir gyvenimo mokykla. Kas sunkiausia jaunam gydytojui? Būti ištroškusiam žinių. Save motyvuoti kiekvieną dieną, ypač kai 12 ir daugiau valandų praleidi darbe“, – pasakoja Almasas.  

Kalbėdamas apie medicinos studijas šypsosi ir Serikas – kartais jis pavydžiai žiūrėdavo į draugus, pasirinkusius inžineriją ar verslo studijas, mat jiems mokytis buvo kur kas lengviau. Tačiau jaunas gydytojas niekada nesigailėjo dėl savo sprendimo.

Serikas tikėjo, kad, norint pasiekti aukštumų, brangi įranga ir reagentai nebūtini, kur kas svarbiau stropiai mokytis, įdėmiai klausyti, matyti ir akylai stebėti pokyčius ir procesus profesinėje srityje. Lėšų daug neturėjo, tad studijuodamas rengė mokslinius pranešimus, dalyvavo konferencijose, dirbo savanoriu Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriuje, domėjosi kardiologija, žmogaus anatomija, eksperimentavo ir siekė aukštumų.

Besimokydamas 5 kurse pradėjo dirbti naktimis sanitaru morge, ten rengė vieną iš savo mokslinių straipsnių. Žmogaus mirties priežasčių aiškinimasis viliojo būsimą gydytoją tarsi detektyvą. Studijuodamas ir dirbdamas kardiochirurgijos srityje, Serikas dažnai svajojo tobulintis Europoje, kad galėtų pasisemti patirties iš geriausių specialistų. Begalinis noras tobulėti atvedė jį į Lietuvos  kardiochirurgijos kliniką – mūsų šalis jaunam gydytojui pasiūlė puikias galimybes ir praktiką su geriausiais specialistais.

Nuo 2011-ųjų kardiochirurgu Astanoje dirbęs Almasas taip pat didžiule sėkme vadina pažintį su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos profesoriumi Rimantu Benečiu. Noru gauti naujų žinių ir gilintis į savo sritį degantis vaikinas pasinaudojo projekto teikiama informacija ir galimybėmis, stojo į doktorantūros studijas mūsų šalyje ir jam pavyko.

Almasas specializuojasi įgimtų širdies ydų srityje. Jo prioritetas – padėti žmogui išsaugoti širdies vožtuvą.

„Mano viltys mokytis Lietuvoje pasiteisino su kaupu – čia puikios galimybės derinti mokslą ir praktiką, o tai mūsų profesijoje be galo svarbu“, – kalba jaunas vyras.

Apie Kauną ir čia dirbančius puikius širdies chirurgus dar studijuodamas sužinojo ir Serikas. Jo tikslas mūsų šalyje – dirbti didelėje chirurgų komandoje ir įgyti patirties laboratorijoje. „Noriu teikti aukštos kokybės medicinos paslaugas ir pritaikyti mokslinius tyrimus Kazachstane, toliau nei Astana ar Almata“, – sako jis.

Nors Seriko šeima liko Kazachstane, čia jis neliūdi. Vyras susibičiuliavo su pirmuoju savo nuomotoju Ramūnu, kuris jį supažindino su mūsų šalies kultūra ir tradicijomis. Savaitgaliais jaunas gydytojas stengiasi aplankyti gražias Kauno vietas. Seriko laiką Lietuvoje praskaidrina ir geranoriški kolegos.

„Lietuva man atrodo rami ir taiki šalis, čia gera ir dirbti, ir studijuoti. Mano akimis, čia yra mažiau streso nei didesnėse šalyse. O mokslinės galimybės Kaune – didelės, šis miestas gali būti „mažasis“ Kembridžas ar Oksfordas“, – pasakoja Serikas.

Almasas mūsų šalyje gyvena su šeima – čia yra ir jo žmona bei moksleivis sūnus. Jie – didžiausia vyro atrama ir palaikymas. Jaunas gydytojas puikiai sutaria ir su kolegomis, o dukart per savaitę su mokslo draugais renkasi pažaisti futbolo. Kitomis dienomis aktyviai sportuoja klube. O savaitgalius Almasas dažniausiai praleidžia su šeima.

Ar Kauno klinikų širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje sėkmingai doktorantūros antrame kurse studijuojantys jauni gydytojai norėtų, kad jų vaikai pasirinktų ne kokį kitą, o mediko kelią?

Almasas atviras: „Jei toks sūnaus sprendimas būtų labai gerai apsvarstytas ir pamatuotas – tikrai jį palaikyčiau ir padėčiau viskuo, kuo galiu. Jau dabar man nereikia jam aiškinti, kas yra didžiulė atsakomybė, mat jis auga matydamas mane ir mano aplinką. Būčiau tikrai laimingas, jei vieną dieną jis ištartų: „Tėti, noriu būti gydytojas.“

„Man ilgas ir sunkus kelias medicinoje, gydytojo profesijos link – laimingiausias gyvenimo tarpsnis. Žinoma, jei sūnus ar dukra suprastų, kad jų pašaukimas – tarnauti žmonės, ir pats rekomenduočiau jiems rinktis gydytojo profesiją“, – sako Serikas.

Projektą „Lietuvos aukštųjų mokyklų žinomumo ir prestižo didinimas Kazachstane, studijų Lietuvoje populiarinimas“ įgyvendina Lietuvos sveikatos mokslų universitetas