Savivaldybės ir socialinės globos įstaigos deda pastangas padėti jaunuoliams, kuriems teikiama socialinė globa (rūpyba) socialinės globos įstaigoje ar kuriems buvo teikiama socialinė globa (rūpyba) socialinės globos įstaigoje, integruotis bendruomenėje, tačiau nepakankamai, kadangi dar yra jaunuolių, išėjusių iš socialinės globos įstaigos, kurie nesugeba integruotis bendruomenėje ar įsivertinti savo galimybes gyventi savarankiškai ir paprašyti jiems teikti palydėjimo paslaugą.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinių paslaugų grupės 2023 m. pradžioje atliktos savivaldybių administracijų apklausos apie palydėjimo paslaugos jaunuoliams organizavimą bei vykdymą ir socialinių globos įstaigų apklausą apie tose įstaigose globojamų (rūpinamų) jaunuolių rengimo savarankiškam gyvenimui bendruomenėje procesą, 2023 m. gegužės 31 d. ataskaitos duomenimis (toliau – Apklausa), 2023 m. pradžioje Lietuvoje buvo globojami (rūpinami) 6,8 tūkst. vaikai, iš jų 1,3 tūkst. – globojami (rūpinami) socialinės globos įstaigose: bendruomeniniuose vaikų globos namuose ir vaikų socialinės globos namuose. Jaunuoliai, gyvenantys socialinės globos įstaigose, savarankiškam gyvenimui pradedami ruošti dar gyvenant šiose įstaigose. Apklausą apie jaunuolių, gyvenančių socialinės globos įstaigoje, rengimą savarankiškam gyvenimui užpildė 61 socialinės globos įstaiga iš 50 savivaldybių. Iš jų 10 įstaigų pažymėjo, jog jaunuolius savarankiškam gyvenimui pradeda rengti nuo 14 m., 17 įstaigų – nuo 15 m., 12 įstaigų – nuo 16 m., 8 įstaigos – nuo to momento, kai vaikas yra apgyvendinamas globos įstaigoje. Likusios socialinės globos įstaigos nurodė, jog jaunuolius savarankiškam gyvenimui pradeda rengti, atsižvelgiant į jaunuolių savarankiškumo lygį, kai kurios įstaigos pasiruošimą savarankiškam gyvenimui pradeda nuo 18 m. – jam teikiant palydėjimo paslaugą jaunuoliams. Atsižvelgiant į apklausos rezultatus pastebėta, jog 27 įstaigos pasirengimą savarankiškam gyvenimui pradeda laiku, likusios – vėluoja pradėti šį procesą. Dėl šios priežasties jaunuoliai savarankišką gyvenimą pradeda jam nepasiruošę, o tokios kasdieninio gyvenimo situacijos, kaip užsiregistravimas pas gydytoją, savo išlaidų planavimas, prekių ir paslaugų kainų įvertinimas, mokėjimas už komunalines paslaugas, namų tvarkymas bei kt., jiems tampa iššūkiu.
Teikiant palydėjimo paslaugą su kiekvienu jaunuoliu bus sudaromas ir periodiškai peržiūrimas savarankiško gyvenimo planas. Be socialinės įtraukties koordinatoriaus, kuris atsakingas už paslaugos teikimą, pagal kiekvieno jaunuolio poreikį bus pasitelkta ir kitų specialistų pagalba, pvz., psichologo, soc. pedagogo ir t.t. Teikiant paslaugą daug dėmesio bus skiriama į jaunuolio savarankiškumo ugdymą (pvz., produktų pirkimą, maisto gaminimą, mokymąsi planuoti savo laiką, rūpinimąsi sveikata, kt.), finansinį raštingumą (pvz., orientavimasis kainose, gebėjimas planuoti pirkinius, turimų kišenpinigių naudojimas, naudojimasis el. bankininkyste, kt.), mokymąsi naudotis išmaniosiomis programėlėmis (pvz., visuomeninio transporto), supažindinamą su įvairių įstaigų veikla ir jų teikiamomis paslaugomis, profesinės veiklos pasirinkimą bei kitus, jaunuoliui aktualius klausimus. Svarbu paminėti, kad teikiant palydėjimo paslaugą bus siekiama, jog kiekvienas jaunuolis turėtų „savą asmenį“, kuriam galėtų patikėti problemas, būtų išklausytas ir jaustų prieraišumą, tokiu būdu sukuriant stabilią ir teigiamą emocinę aplinką, o savarankiško gyvenimo pradžia taptų sklandi.
Siekiama, kad po dalyvavimo projekte jaunuoliai sėkmingai integruotųsi bendruomenėje, gebėtų spręsti gyvenimiškas situacijas, pasitikėtų savimi, būtų ekonomiškai aktyvūs ir finansiškai nepriklausomi, nepatirtų socialinės atskirties, galėtų kurti pilnaverčius santykius su aplinkiniais žmonėmis.
