Gabrielis: „Kurti vaistus svajojau nuo mokyklos laikų“

„Tikiuosi, kad dar sulauksiu akimirkos, kai pasaulio mokslininkai visiškai išsiaiškins žmogaus biologiją. Štai tada bus labai įdomu“, – mintimis dalijasi mokslininkas Gabrielis Kundrotas.

Strategijų, kaip įveikti vėžį, yra ne viena. Mokslas nuolat vystosi ir atranda naujų potencialių gydymo būdų. Kiekvienas atradimas yra viltis.

32 metų mokslininkas Gabrielis Kundrotas atviras – viltis, kad galbūt naujas vėžio gydymo metodas arba šio naujo metodo derinys su senesniais gydymo būdais bus tas, kurio reikia, jo mintyse kirba jau seniai.

Kurti vaistus buvo vyro svajonė nuo mokyklos laikų. Jos link Gabrielis ėjo po truputį, bet tvirtai.

„Apima labai geras jausmas, kai darai tai, ką nepaprastai mėgsti, o darbo rezultatai gali padėti žmonėms, kuriems to labai reikia“, − sako jis.

Jaunas mokslininkas neslepia – projektas, kuriame dalyvavo, sudarė sąlygas išvykti į užsienio lyderiaujančią bendrovę pasisemti naujų žinių ir pamatyti, kaip ten dirbama.

Mokydamasis doktorantūroje Gabrielis rimtai susidomėjo ne tik suaugusio žmogaus kamieninėmis ląstelėmis, bet ir jų išskiriamomis specifinėmis pūslelėmis – egzosomomis.

„Supratau, kad gimsta nauja technologija, ir aš privalau ją perprasti. Mano tikslas yra ne tik vaistą sukurti laboratorijoje, bet jį toliau tobulinti pagal griežtus reikalavimus, kad vėliau gydytojai galėtų jį taikyti žmonėms. Lietuvoje man to išmokti nebuvo galimybių.

Jei nebūčiau laimėjęs konkurso stažuotei finansuoti, nebūčiau prisijungęs prie Nacionalinio vėžio instituto Imunologijos laboratorijos ir biotechnologijų įmonės „Froceth“ bendro projekto. Įsitraukęs į naują – vėžio imunoterapijos – sritį, įdiegiau technologiją naujos kartos priešvėžiniams vaistams kurti“, − sako G.Kundrotas.

Stažuotę bendrovėje „The Cell Factory“ vyras vadina ypatinga. Mat ši bendrovė yra viena iš lyderiaujančių bendrovių regeneracinės medicinos srityje, einanti inovacijų priešakyje. Būtent čia mokslininkas išmoko pagrindų, kaip savo žinias ir gebėjimus pritaikyti praktiškai, perprato  naują – egzosomų – technologiją, su kuria sieja savo dabarties ir ateities darbus.

Paprašytas paprastai paaiškinti, koks galėtų būti jo ir kolegų kuriamas vaistas, G. Kundrotas sako, kad kalbant supaprastintai ir populiariai − tai vaistas, kuriamas iš paties paciento imuninių ląstelių.

„Natūraliai žmogaus organizme esančios imuninės sistemos ląstelės susirgus onkologine liga nebeįstengia atlikti savo funkcijų: vienos nesugeba atpažinti, kitos − sunaikinti. Taikydami įvairias technologijas, tarp jų – ir mano parsivežtą naujausią, mes laboratorijoje vėl mokome imuninės sistemos ląsteles atpažinti vėžines plaučių, odos ir smegenų ląsteles.

Taigi kiekvienam pacientui bus sukurtas tik jam skirtas vaistas. Toks vaistas turėtų būti veiksmingesnis,“ – pasakoja Gabrielis.

Jaunas mokslininkas džiaugiasi, kad darbas jam teikia malonumą, o siekis domėtis savo sritimi ir naujausiais pasiekimais, noras sukurti ką nors nauja – natūrali, nuolatinė, pasąmoninė ir neblėstanti jėga.

„Vis dėlto kuo daugiau išmanau, tuo daugiau atsiveria nežinomybės plotų. Kad galėčiau kokybiškai eiti toliau, ieškau galimybių išmokti naujų technologijų, kurios padėtų spręsti naujus iššūkius.

Taigi man mokslininko darbas yra nuolatinis tobulėjimas, o pats šis procesas, atmetus trumpalaikius sunkumus, man teikia džiaugsmą. Tačiau kartu eina ir atsakomybė. Kai dirbi srityje, kur gimsta inovacijos, į tave nukreipti žvilgsniai tų, kurie tų inovacijų laukia“, – sako G.Kundrotas.

Viena iš didžiausių mokslininko svajonių – savo akimis pamatyti, kaip jo su kolegomis sukurtas naujas vaistas padeda žmonėms. Toks rezultatas visapusiškai įprasmintų  mokslininkų darbą.

„O jeigu pasvajojus dar daugiau, labai tikiuosi, kad savo gyvenime dar sulauksiu akimirkos, kai pasaulio mokslininkai visiškai išsiaiškins žmogaus biologiją. Štai tada bus labai įdomu“, – šypsosi G.Kundrotas.

Projektą „Mokslo ir tyrimų atvira prieiga – MITAP 2“ įgyvendina Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra