Augustina iš Kupiškio rajono skaudžią patirtį įprasmina savanoriaudama

Tėvo netektis, palūžusi mama, gyvenimas vaikų globos namuose. Tai – kelias, kurį teko nueiti Kupiškio rajone gyvenančiai Augustinai Zabukaitei. Tačiau visa tai buvo ir jos gyvenimo pamokos, kurios ne tik užgrūdino, tačiau išugdė empatiją. Šiandien Augustina – jau abiturientė, svajojanti apie kriminologijos studijas.

Mamos niekada nekaltino

Kai Augustinai buvo treji metai, ji neteko tėčio – jis mirė nuo skrandžio vėžio. Mergina sako esanti dėkinga savo mamai, kuri jai atstojo ir mamą, ir tėtį. Nors netrukus po tėčio mirties mama buvo palūžusi, o Augustina su sese laikinai gyveno vaikų globos namuose, tačiau vėliau savo gyvenimą moteris susitvarkė ir mergaites susigrąžino.

„Niekada mamos už tai nekaltinau. Gerbiau ir gerbiu ją už tai, kad ji sugebėjo atsitiesti“, – sako A.Zabukaitė.

Šiuo metu Augustina yra abiturientė. Mergina aktyviai dalyvauja jaunimo veiklose, ji yra Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos prezidentė, savanoriauja Kupiškio kultūros centre, Kupiškio etnografijos muziejuje, taip pat priklauso Jaunimo savanoriškai tarnybai.

„Iš tiesų aš savanoriavau daug kur. Pastaruoju metu – muziejuje. Neseniai mūsų mokyklos socialinė darbuotoja, kuri bendrauja su Kupiškio rajono žmonėmis, organizacijomis, papasakojo, kad yra galimybė prisijungti prie Kupiškio etnografijos muziejaus projekto. Ji klausė, gal norėtų gimnazistai. Kadangi esu labai aktyvi mokykloje, tai pirma pasisiūliau“, – sakė Augustina.

Sunkumų įveikimas padeda ateityje

Kupiškio muziejaus iniciatyva merginą sudomino dėl galimybės bendrauti su socialinę atskirtį patiriančiais vaikais: „Aš juos labai puikiai suprantu, nes pati kurį laiką augau vaikų namuose. Man su jais lengviau bendrauti. Mes mokėmės dirbti su interaktyviomis veiklomis, kūrėme Kupiškio žemėlapį, bet esmė buvo bendravimas su vaikais. Ypač su vaikais, o ne 16–17 metų jaunimu. Manau, kad tokio amžiaus jaunimas jau yra susiformavęs, o mažesnių vaikų mąstyseną galima pakeisti. Norėjau parodyti, kad būti socialiai atskirtam nėra blogai. Kaip tik – iš to gali pasisemti daug patirties, kitaip žiūrėti į gyvenimą“, – kalbėjo pašnekovė.

Augustina, įgijusi tokios gyvenimiškos patirties, pati gali geriau suprasti panašaus likimo žmones ir jiems padėti. Mergina sako, kad ir ji pati per sunkumus išmoko tam tikrų dalykų: „Kad įvairias aplinkybes gali įveikti ir tada labai savimi džiaugiesi. Sunkumų įveikimas padeda ateityje. Aš visiškai nesureikšminu to, kad teko gyventi vaikų namuose. Galvoju, kad dabar lengviau galiu suprasti kitus žmones, atsirado empatija.“

Nori studijuoti kriminologiją

Savanoriaudama Kupiškio etnografijos muziejuje Augustina padėjo vaikams atlikti namų darbus, kartu leisdavo laiką, kalbėdavosi, mokė naudotis interaktyvia lenta, kurdavo žaidimus, susijusius su matematika, biologija, lietuvių kalba. O tuo pačiu ir pati pasisėmė daug naujovių, kurios pravers gyvenime. Mergina tapo pavyzdžiu ir vaikams – kaip galima atkaklumu, užsispyrimu ir tikslingais norais pasiekti to, ko nori.

„Bendraudama su jaunesniais vaikais, kurie yra sužeisti likimo, ji išmoko juos suburti į komandą, įtraukdama į žaidimus, pati išmoko priimti sprendimus ne iš karto, o išklausiusi keletą nuomonių, išmoko įvertinti, apgalvoti kas teisinga, o kas ne“, – sako muziejaus atstovai, pridurdami, kad Augustina – viena iš atsakingiausių savanorių.

Tuo tarpu pačios merginos gyvenimas dabar – apsisprendime. Augustina svarsto, kur pasuks pati: „Norėčiau studijuoti pedagogiką, duomenų analitiką arba kriminologiją. Trys dalykai, kurie atrodo visi skirtingi, bet kiekvienoje šioje profesijoje reikia įžvalgumo ir atidumo. Ir mokėjimo bendrauti su žmonėmis.“

Kodėl viena iš studijų krypčių yra kriminologija? Kaip sako pati mergina, ji labai domisi įvairiais tyrimais, dingusių žmonių bylomis: „Manau, kad būtų įdomu studijuoti. Be to, šis darbas taip pat būtų susijęs su pagalba kitiems žmonėms, kas man yra labai svarbu“.

Augustina dalyvavo Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamame projekte „Jaunimo socialinės atskirties mažinimas Kupiškio mieste“ Projektą įgyvendina Kupiškio etnografijos muziejus.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr.