Atliktas tyrimas paneigia vis dar pasitaikančius mitus apie vėjais leidžiamus ES pinigus

Europos socialinio fondo agentūros ekspertai atliko ilgalaikių Europos socialinio fondo (ESF) projektų rezultatų tyrimą. Buvo domimasi, kaip pasikeitė žmogaus situacija baigus dalyvauti projekto veiklose. Tyrimo tikslas – parodyti tiesioginę ESF investicijų naudą žmogui, pamatyti, ar tikrai investicijos pasiekia konkretų žmogų, ar jos prasmingos, ar tinkamai orientuotos, ar tinkama jų  kokybė.

„Europos Sąjungos investicijų įtaka nuolat matuojama analizuojant makroekonominius rodiklius, pvz., BVP augimą ar nedarbo lygį, kuriems įtakos turi ir kiti ekonominiai bei politiniai veiksniai. Tačiau dabar mes pirmą kartą kreipėmės tiesiogiai į patį  žmogų – ar jis jaučia pokytį, kas pakito, ar yra nauda, ar tinkama paslaugų kokybė,“ – apie tyrimo išskirtinumą kalbėjo jo vadovė Eleonora Balsevič.

Tyrimas, kurio rezultatus Lietuva privalo pateikti Europos Komisijai, truko du mėnesius. Jį savo jėgomis atliko Europos socialinio fondo agentūros darbuotojai, turintys didžiausią patirtį administruojant ESF projektus Lietuvoje. Buvo apklausiami 2014–2016 m. ESF projektų veiklose dalyvavę Lietuvos gyventojai. Iš 10 rodiklių, kurių ataskaitinio laikotarpio reikšmes reikia pateikti Europos Komisijai, buvo nustatytos 5 rodiklių reikšmės – paslaugų šeimai kokybė, jaunų žmonių, dalyvavusių Jaunimo užimtumo iniciatyvose ir po jų sėkmingai įsidarbinusių, tęsiančių mokymąsi, ar pradėjusių savarankišką veiklą rodikliai bei projektų dalyvių iš kaimo vietovių skaičius. Kitų 5 rodiklių pasiekimo reikšmės nebuvo nustatytos, nes tiriamuoju laikotarpiu nebuvo įgyvendinamų ar įgyvendintų projektų. Tyrimo ataskaitos statistika ir išvados paneigia visuomenėje vis dar pasitaikančius mitus apie vėjais leidžiamus ES pinigus.

Vienas iš nustatytų rodiklių rodo, kiek paslaugų šeimai gavėjų palankiai vertina gaunamų paslaugų kokybę. Iš 1004 priemonės „Integrali pagalba į namus“ projektų dalyvių apklausti pavyko 655 asmenis, iš kurių net 99 procentai respondentų suteiktas paslaugas vertina palankiai, 90 procentų apklaustųjų paslaugas teikusių darbuotojų kompetenciją, paslaugumą, dėmesingumą, suteikimą laiku vertino labai gerai arba gerai, o 96 procentai rekomenduotų tokias paslaugas atsidūrusiems panašioje padėtyje.

Kiti trys rodikliai yra susiję su naująja Jaunimo užimtumo iniciatyva ir rodo, kiek projektų dalyvių, baigę dalyvauti veiklose, įsidarbino, kiek mokosi ir kiek savarankiškai įsidarbino. 2015 m. pradėti įgyvendinti du projektai, siekiantys padėti neaktyviam ir nedirbančiam jaunimui atrasti savo vietą darbo rinkoje ir švietimo sistemoje. Nuo projektų įgyvendinimo pradžios veiklose dalyvavo beveik 500, o tyrimo imtį sudarė 235 apklausos sąlygas atitikę dalyviai. Rezultatai nudžiugino, nes net 57 procentai jaunų žmonių, kurie prieš dalyvavimą veiklose buvo bedarbiai arba neaktyvūs, praėjus pusei metų nuo dalyvavimo veiklose, jau dirba, o ketvirtadalis mokosi. Savarankiškai pradėjusio dirbti jaunimo skaičius siekia 3 procentus.

Penktasis rodiklis rodo, kiek ESF projektų veiklose dalyvavo žmonių iš kaimo vietovių. Tiriamuoju laikotarpiu projektuose iš viso dalyvavo apie 178 tūkst. dalyvių, o analizuojant atskiras specifines veiklas, skaičiai patvirtina, jog ESF projektų investicijos pasiekia tuos kaimo vietovių gyventojus, kuriems ir yra labiausiai reikalingos. Pvz., projektuose, skirtuose asmenų, priklausomų nuo psichoaktyvių medžiagų ir romų socialinei integracijai didinti, net 65 proc. dalyvių buvo asmenys iš kaimo vietovių, projektuose, skirtuose bedarbių galimybėms didinti pasitelkus vietos užimtumo iniciatyvas – 37 proc., o neaktyvaus jaunimo grąžinimui į darbo rinką projektuose – 39 proc. kaimo gyventojų.

Kitą ilgalaikių Europos socialinio fondo (ESF) projektų rezultatų tyrimą Europos socialinio fondo agentūra turės atlikti iki 2018 m. balandžio 15 d.