Antroje klasėje patirtos patyčios – išbandymas visai šeimai

Labiausiai Viktorija mėgdavo piešti planetas. Taip pat – gamtą. Tačiau antroje klasėje ji piešti liovėsi, o eiti į mokyklą tapo iššūkiu. Šalčininkų rajone gyvenanti mergaitė nuo antros klasės ėmė patirti patyčias. Ir ne tik iš mokinių.

„Mano dukterį mokykloje pradėjo vadinti „stora karve“ ir panašiai.  Apie tai ji iš karto man pasipasakodavo. Mačiau, kad namo grįždavo susinervinusi, į mokyklą eiti nebenorėjo, tapo uždara. Be to, pasikeitė lietuvių  kalbos mokytoja, naujoji tiesiog šaipydavosi iš vaikų. Iš Viktorijos taip pat“,  – pasakoja mergaitės mama.

Pasak moters, vaikas jaučiasi kitoks, kai yra kitokios kūno formos, kai yra iš nepilnos šeimos. Gali būti, kad vaikas raudonplaukis, nešioja akinius. Klasėje buvo dar keli vaikai, išgyvenantys patyčias. 

Ilgainiui Viktorija nebenorėdavo keltis ir eiti į mokyklą. Ypač jei tą dieną būdavo lietuvių kalbos pamoka. Be to, ji ėmė manyti, kad jos piešiniai negražūs, nors anksčiau noriai ir gražiai piešdavo.

Iš pradžių tėvai manė, kad susitvarkys patys, tačiau padėtis negerėjo, o mergaitės nenoras dalyvauti klasės gyvenime ir atsiribojimas tik stiprėjo. Ji dėl to išgyveno: nuvertino save, jautėsi negraži, sunkiai rinkosi drabužius mokyklai, nebenorėjo draugauti su kitais vaikais.

Tėvai dažnai pagalvodavo apie specialistų pagalbą.  Kai dukra buvo ketvirtokė, atsirado galimybė lankyti psichologo konsultacijas.

Tiek pati Viktorija, dabar jau penktokė, tiek jos mama sako, kad psichologo vaidmuo buvo vienas svarbiausių, nes net ir labiausiai mylintys žmonės kartais nežino, kaip padėti tam, kuris, atrodo, stipriai uždaro savo pasaulio duris. 

Pirmieji Viktorijos susitikimai su psichologu nebuvo lengvi – ji buvo uždara, buvo sunku išsikalbėti, tam, kad mergaitė prabiltų, prireikė laiko ir kantrybės. Tačiau į psichologės kabinetą mergaitė visada eidavo noriai – vėliau su specialiste jos rado bendrą kalbą.

Kelias iki pasitikėjimo savimi nebuvo nei trumpas, nei lengvas. Šiandien Viktorija jaučiasi kitaip: ji nebijo kritikos, išmoko reaguoti į situacijas, jos galva drąsiai iškelta. Mergaitė nepakeitė mokyklos, ji vėl piešia, surengė savo darbų parodą. Viktorija lanko meno mokyklą ir svajoja rinktis specialybę, susijusią su piešimu.

Paklausta, ką patartų kitiems vaikams, kurie patiria patyčias ar susiduria su panašiomis problemomis, Viktorija turi vienintelį patarimą – kreiptis į psichologą.

Projektą „Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai plėtra Šalčininkų rajone“ įgyvendina Šalčininkų raj. savivaldybės administracija