2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programa

Taip, reikia išvesti visų darbuotojų vid. mėnesinio darbo užmokesčio sumą (bruto), kurią lyginsime su naujausiais ketvirtiniais VDU duomenimis šalies ūkyje.

Vadovaujantis Aprašo 31 p., projektas gali būti pradėtas įgyvendinti ne anksčiau nei po paraiškos registravimo įgyvendinančioje institucijoje dienos, tačiau projekto išlaidos nuo paraiškos registravimo iki finansavimo projektui skyrimo yra patiriamos pareiškėjo rizika. Mokymo darbo vietoje veiklos gali būti pradėtos įgyvendinti ne anksčiau, nei nuo projekto sutarties pasirašymo dienos. Išoriniai mokymai, kurie perkami iš mokymų paslaugų teikėjų, gali būti pradėti vykdyti  po paraiškos pateikimo.

Projekto veiklų pradžia laikome pirkimo atlikimą, pvz., sutarties su mokymo teikėjais pasirašymo datą. Šiame kvietime mokymosi pagal formalią pameistrystės programą pradžia taip pat turėtų būti laikoma veiklų pradžia, tai reiškia, kad iki paraiškos pateikimo mokomas asmuo negali pradėti mokytis pameistrystės pas teikėją ir negali būti pasirašyta pameistrystės darbo sutartis.

Pameistrystės būdu vykdomi mokymai, kurių teorinė dalis jau yra pradėta 2021 m. rugsėjo mėn. licencijuoto mokymo teikėjo patalpose, į projekto veiklas gali būti įtraukiama tik praktinės dalies mokymai vykdomi pareiškėjo darbo vietoje ir tik sutarties pasirašymo.

Dalyvį, kuris pradėjo mokytis pagal pameistrystės programą ankščiau nei buvo pateikta paraiška, galima užskaityti kaip projekto dalyvį, bet išlaidos yra tinkamos tik patirtos po sutarties pasirašymo.

Ne, darbuotojas, baigęs mokymus, neprivalo išlikti 6 mėn. toje pozicijoje (toje įmonėje), kurioje dirbo mokymų metu. Tai skaičiuojamas finansavimo priemonės  rezultato stebėsenos rodiklis, kurio tikslas, kad  baigęs mokymus darbuotojas, jų metu įgytas žinias taikytų darbe (nebūtinai tame pačiame, kuriame dirbo mokymų metu) praėjus 6–24 mėn. po mokymų. Šio rodiklio tyrimą atlieka Europos socialinio fondo agentūra (ESFA), vykdytojas nėra įpareigotas šio rodiklio siekti, tačiau mokymų veikla pati savo turiniu turėtų generuoti tokį rezultatą. Atkreipiame dėmesį, kad Dalyvio anketoje, pildomoje pirmą dalyvavimo projekto mokymuose dieną, dalyvis nurodo savo asmeninius kontaktinius duomenis (telefono numerį, el. paštą). ESFA, atlikdama šio rodiklio pasiekimo apklausą (apklausos atliekamos 6 mėn. po mokymų pabaigos), susisiekia su dalyviu ir teiraujasi, ar projekto mokymuose įgytas žinias dalyvis naudoja darbe (tame, kuriame dirba apklausos metu).

Aprašo 12 punkte nurodyti tinkami pareiškėjai – užsienio investuotojas (įmonė) arba užsienio investuotojo (privačiojo (-iųjų) juridinio (-ių) asmens (-ų) ir (arba) fizinio(-ių) asmens (-ų)) Lietuvos Respublikoje įsteigtas (įsigytas) privatusis juridinis asmuo, kuriam užsienio investuotojas daro lemiamą įtaką, arba užsienio investuotojo (įmonės) įsteigtas filialas Lietuvos Respublikoje. Kadangi Apraše tinkami pareiškėjai yra nurodyti kaip užsienio investuotojo įsteigtas (įsigytas) privatus juridinis asmuo, kuriam užsienio investuotojas daro lemiamą įtaką, tai šiuo konkrečiu atveju UAB „Pareiškėjas“ netenkina Aprašo 12 punkto, t. y. pareiškėjui keliamų reikalavimų, kadangi UAB „Pareiškėjas“ nėra įsteigtas (įsigytas) užsienio investuotojo, o valdomas per UAB „Tarpininkas“.

Atkreipiame dėmesį, kad priemonės tikslas – skatinti tiesiogines užsienio investicijas (toliau  – TUI). Užsienio investicijos yra suprantamos taip, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 3 straipsnio 2 punkto 2 dalyje – tai yra užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų, užsienio fizinių ir juridinių asmenų investicijos Lietuvos Respublikoje. Lietuvos valstybės, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų bei juridinio asmens teisių neturinčių įmonių investicijos Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Investicijų įstatymo 3 straipsnio 2 punkto 1 dalimi, suprantamos kaip vidaus investicijos.

Šiuo konkrečiu atveju, kai paraišką teikia LT įsteigtos įmonės dar viena įsteigta LT įmonė, tai reiškia, kad nėra TUI, nes tokios investicijos pagal Investicijų įstatymą suprantamos kaip vidaus investicijos. Finansavimo priemonė skirta ne vidaus investicijoms, bet TUI skatinti, sudarant sąlygas investuotojų darbuotojų kvalifikacijos, žinių ir gebėjimų tobulinimui.

Pažymime, kad Apraše naudojamos sąvokos kitaip nei jos apibrėžtos atitinkamuose įstatymuose nėra ir negali būti aiškinamos.

Šios priemonės rėmimo objektas – tik valstybės finansuojamose vietose studijuojantys profesinio mokymo studentai, priimti per LAMA BPO (https://profesinis.lamabpo.lt/programu-sarasas/). Visas formaliojo mokymo programas galima rasti Atviroje informavimo ir konsultavimo orientavimo sistemoje (AIKOS): https://www.aikos.smm.lt/Puslapiai/Pradinis.aspx.

Tinkamos yra formalaus profesinio mokymo modulinės programos, kurių valstybinis kodas prasideda raide M, T arba P, o pavadinime yra žodis „modulinė“.

Atkreipiame dėmesį, kad atskiri moduliai yra netinkami. Mokymų pabaigoje turi būti išduotas diplomas.

Šiuo atveju prioritetiniai balai nebūtų suteikti, kadangi įmonės veikimo laikotarpis Lietuvos Respublikoje tikrinamas pagal Juridinių asmenų registras ir (arba) pareiškėjo pateiktų patvirtintų finansinės atskaitomybės dokumentų informaciją. Įmonė būtų vertinama kaip veikianti Lietuvos Respublikoje ilgiau nei 3 metus, nors gamybinę veiklą, generuojančią pajamas,  pradėjo vykdyti tik prieš metus.

Kartu su paraiška turi būti pateiktas užpildytas Aprašo 4 priedas. Taip pat projekto įgyvendinimo metu mokomų asmenų anketose bus nurodomas kvalifikacijos lygis, be to, bus vykdomos planinės patikros, kurių metu atrankos būdu bus patikrinti pirminiai pagrindžiantys dokumentai (CV ir kt.). Projekto įgyvendinimo pabaigoje turės būti pateiktas projekto vykdytojo patvirtinimas, kad šis reikalavimas yra užtikrintas.

Darbuotojas bus vertinamas, kaip turintis VI lygio kvalifikaciją.

Taip, 1000 Eur mokomam asmeniui tiesioginių finansavimo lėšų. Nuosavas įnašas ir netiesioginės išlaidos į šią sumą nėra įskaičiuotos.

Jeigu Aprašo 19.2 p. reikalavimai dėl investicinio projekto yra užtikrinti paraiškos teikimo metu arba planuojami pasiekti per projekto įgyvendinimo laikotarpį, t. y. per 18 mėn., ataskaita po užbaigimo neteikiama. Jeigu pareiškėjas planuoja įgyvendinti reikalavimus dėl investicinio projekto per 24 mėn. ir iki projekto veiklų pabaigos dar nebus įgyvendinęs, turės būti pateikta ataskaita po projekto užbaigimo.

Projektas privalo atitikti specialiuosius projektų atrankos kriterijus. Per nustatytą laiką neįgyvendinus įsipareigojimo (kai kalbama apie planuojamą pradėti įgyvendinti investicijų projektą), sankcijos yra taikomos individualiai, remiantis faktinėmis aplinkybėmis (priežastimis), dėl kurių specialieji projektų atrankos kriterijai nebuvo įgyvendinti. Tai gali būti finansavimo mažinimas, nuosavo įnašo dalies didinimas (finansavimo intensyvumo mažinimas) arba finansavimo susigrąžinimas, todėl prieš teikdamas paraišką pareiškėjas, kuris tik planuoja pradėti įgyvendinti investicijų projektą, turi itin atidžiai apsvarstyti savo galimybes reikalavimus pasiekti.

Mokymų teikėjai neprivalo būti tik LT įregistruoti juridiniai asmenys.

Paraiškos vertinimo metu, siekiant nustatyti ar užtikrintas šis PFSA reikalavimas, gali būti vertinama įmonės organizacinė struktūra pagal vadovų pavaldumo lygį. Pagrindinių veiklų vadovai yra tiesiogiai atskaitingi įmonės generaliniam direktoriui arba vykdančiajam direktoriui.

Atkreipiame dėmesį, kad pagal Aprašo 47.5 p. netinkami mokymai  – tai mokymai, kurie skirti komandos, organizacijos kultūrai formuoti, asmeniniam efektyvumui, vadovavimo (įskaitant ugdomąjį vadovavimą (angl. coaching)) kompetencijoms ugdyti (pavyzdžiui, spręsti konfliktus, valdyti stresą, bendrauti, motyvuoti; planuoti laiką; lavinti emocinį intelektą, lyderystę, pozityvų mąstymą; planuoti veiklą, imtis organizacijos pokyčių, valdyti personalą, suteikti grįžtamąjį ryšį; vesti susirinkimus; paskirstyti užduotis ir funkcijas, ugdyti kompetencijas, kūrybiškumo gebėjimus ir panašiai). Vertinimo metu bus vertinamas nurodytų mokymų turinys ir turės būti pagrįsta, ar šie mokymai nėra priskirti prie vadovavimo mokymų.

Formaliojo profesinio mokymų teikėjų sąrašas   pagal šį Aprašą nenustatytas. Norint gauti prioritetinius balus už mokymus, organizuotus pameistrystės forma, mokymų paslaugų teikėjas turi  turėti ŠMSM išduotą licenciją mokyti pagal atitinkamą mokymo programą, registruotą registre ir turėti valstybės finansuojamas vietas.

Aprašo reikalavimas taikomas tik partneriams.

Taip, jeigu partneris oficialiai pasitraukia iš partnerių tokiame projekte iki paraiškos pateikimo dienos (iki paraiškos pateikimo yra patvirtintas projekto sutarties keitimas dėl partnerio išbraukimo iš projekto).

Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 2 straipsnio 6 punkte nurodoma, kad investavimo objektas – ūkio subjekto nuosavas kapitalas, visų rūšių vertybiniai popieriai, ilgalaikis materialusis turtas ir ilgalaikis nematerialusis turtas.

Projekto finansuojamoji dalis labai mažoms ir mažoms įmonėms – iki 70 proc., vidutinėms įmonėms – iki 60 proc., didelėms įmonėms – iki 50 proc. Atkreipiame dėmesį, kad nustatant įmonės dydį turi būti įvertintos ir visos su užsienio investuotoju susijusios įmonės.

Taip. Atkreipiame dėmesį, kad norint gauti prioritetinius balus, pareiškėjas turi užtikrinti nustatytus reikalavimus dėl profesinio mokymo organizavimo pameistrystės forma.

Mokytojų ir mokomų asmenų darbo užmokesčio įkainiai nustatomi vadovaujantis Privačių juridinių asmenų projektų vykdančiojo personalo bei dalyvių darbo užmokesčio fiksuotųjų įkainių nustatymo tyrimo ataskaita. Darbo užmokesčio įkainiai nustatomi pagal įmonės pagrindinės veiklos EVRK 2 red. kodą.

Apgyvendinimo išlaidos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje yra tinkamos visiems mokytojams ir mokomiems asmenims.

Visais atvejais mokamo asmens darbo užmokesčio išlaidos yra tinkamos tik kaip nuosavas įnašas.

Paraiškos metu nerekomenduojame traukti išlaidų iš susijusių įmonių ir atkreipiame dėmesį, kad vykdant pirkimą iš motininės kompanijos, projekto vykdytojas pats prisiima atsakomybę už tinkamo pirkimo įvykdymą, pirkimų nuostatų laikymąsi (ypatingas dėmesys šiuo atveju skiriamas interesų konflikto principo laikymuisi – Projektų finansavimo ir administravimo taisyklių 457¹. p.). Įvykdžius tokį pirkimą, projekto administravimo metu bus nagrinėjamas pirkimas individualiai ir galutinis sprendimas priimtas tik išnagrinėjus visas faktines aplinkybes.

Aprašo 4 priede bus vertinama, ar projekte planuojami mokymai yra skirti įmonių, kurių pagrindinės veiklos priskiriamos EVRK 2 red. C sekcijai, atitinkamai mokymai, kurie yra susiję su C sekcijoje nurodytomis veiklomis (išskyrus kl. 11.01–11.05 ir 12.00, t. y. alkoholinių gėrimų ir tabako gamyba).

Taip, galima. Tačiau jei norima gauti prioritetinį balą, mokymas turi būti organizuojamas pameistrystės būdu vienu iš žemiau nurodytų būdų:

1) teikėjas, turintis ŠMSM išduotą licenciją, suteikiančią teisę vykdyti atitinkamą formaliojo profesinio mokymo programą, vykdo ne daugiau kaip 30 proc. formaliojo profesinio mokymo programos, o darbdavys vykdo likusią mokymo laiko dalį;

2) visą formaliojo profesinio mokymo programą vykdo pareiškėjas (projekto vykdytojas), turintis ŠMSM išduotą licenciją, suteikiančią teisę vykdyti atitinkamą formaliojo profesinio mokymo programą.

Prioritetiniai balai bus teikiami projektams, kai mokomi darbuotojai dirbs įmonėje,  kurios pagrindinės veiklos priskiriamos  EVRK 2 red. C sekcijai ir darbuotojai dalyvaus pameistrystės būdu organizuojamuose mokymuose, skirtuose įgyti kvalifikaciją apdirbamosios gamybos srityse ir tokių darbuotojų bus daugiau nei 50 proc. visų mokomų asmenų.

Aprašo 4 priedo 11 lentelėje nurodomi visi asmenys – ir tie, kurie jau yra įstoję mokytis į profesinio mokymo įstaigą (prie šių žymima Taip), ir tie, kurie tik planuoja stoti (pažymima Ne). Jeigu projekte darbuotojus dar tik planuojama apmokyti, pareiškėjas turi pateikti licencijuoto profesinio mokymo teikėjo laisvos formos raštą-patvirtinimą, kad planuojami apmokyti asmenys bus priimti studijuoti į tam tikrą mokymo programą (patvirtinime turi būti nurodyta planuojama įstojimo data ir konkreti programa bei programos valstybinis kodas). Jeigu planuojami apmokyti asmenys dar tik bus įdarbinti ir šiuo metu dar nėra žinomi, teikėjo patvirtinime nurodomas bendras planuojamų apmokyti asmenų skaičius ir kita reikalinga informacija.

Ne, neprivaloma. Teikėjui ir darbdaviui rekomenduojama pasirašyti bendradarbiavimo sutartį dėl profesinio mokymo, organizuojamo pameistrystės forma, įgyvendinimo. Bendradarbiavimo sutartis gali būti ilgalaikė arba pasirašoma dėl konkretaus atvejo, kai pameistrio (-ių) profesinis mokymas organizuojamas pameistrystės forma tik vieną kartą.

Privaloma dvišalė formaliojo mokymo sutartis.

Taip, gali.

Pameistrystė, kuri minima Apraše, vykdoma tik pagal  Darbo kodekso 84 str. numatytą atvejį, kuomet pameistrystės darbo sutartis sudaroma kartu su mokymo sutartimi dėl mokymo pagal pilną (ne atskirą modulį) formalaus profesinio mokymo modulinę  programą. Pameistrystės darbo sutartis yra dvišalė. Visi praktiniai organizavimo aspektai detaliai reglamentuoti DK 84 str. ir LRV patvirtintame Pameistrystės tvarkos apraše:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/a6eab0d2f97111e985ccb0561410d874 .

Mokymus organizuojant pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma, tinkamos yra tik įmonės patirtos išlaidos. Pameistrystės mokyme dalyvaujančio licencijuoto mokymo teikėjo išlaidos nėra kompensuojamos, tokias mokymo išlaidas kompensuoja valstybė (Aprašo 3.17 p.).

Projektas „Alternatyvių Investicijų Detektorius (AID)“ siekia iki 2023 m. pradžios į projektinių idėjų veiklas įtraukti ne mažiau kaip 2000 asmenų, ir iš jų vidutiniškai ne mažiau kaip 40 proc. grąžinti/įtraukti į darbo rinką ar švietimo sistemą. Kiekvienai projektinei idėjai siektini rodikliai nustatomi individualiai, atsižvelgiant į tikslinę grupę, teritoriją, kurioje planuojama įgyvendinti projektinę idėją bei kitus aspektus. Jeigu projektinė idėja yra skiriama kompleksinius iššūkius patiriančiai tikslinei grupei, derybų metu gali būti sutariama dėl žemesnio rezultato rodiklio (pvz.: 20 proc. asmenų grąžinti/įtraukti į darbo rinką ar švietimo sistemą), taip pat gali būti skiriama santykinai didesnė lėšų dalis darbui su vienu asmeniu. Kitais atvejais gali būti derybų metu sutariama dėl aukštesnių rezultato rodiklių ir (ar) skirtingos santykinai mažesnės lėšų dalies darbui su vienu asmeniu.

Ne. Projekto „Alternatyvių Investicijų Detektorius (AID)“ finansavimo sąlygų apraše (su dokumentu galite susipažinti čia: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/090c29507b5511eab005936df725feed) numatyta, jog didžioji finansavimo dalis (ne mažiau kaip 70 proc.) turi būti skiriama projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio ir atlygio projektą vykdantiems fiziniams ir juridiniams asmenims pagal paslaugų (civilines) ir kitas sutartis išlaidoms (jei pagal šias sutartis matyti, kad tai yra darbo užmokesčio ar atlygio išlaidos). Panaši proporcija turėtų būti išlaikyta ir teikiamų projektinių idėjų biudžetuose.

Taip, tokios išlaidos gali būti numatomos projektinės idėjos biudžete, jeigu jos yra būtinos, t.y. be šių išlaidų yra neįmanoma pasiekti projektinės idėjos tikslų, uždavinių ir rezultatų.

Taip, tokios išlaidos gali būti numatomos projektinės idėjos biudžete, jeigu jos yra būtinos, t.y. be šių išlaidų yra neįmanoma pasiekti projektinės idėjos tikslų, uždavinių ir rezultatų.

Atsižvelgus į ekspertų komisijos išsakytas pastabas ir rekomendacijas bei atitinkamai patikslinus projektinės idėjos paraišką, ją galima teikti pakartotinai.

Naudoto turto įsigijimo išlaidos laikomos netinkamomis finansuoti , išskyrus atvejus, kai mokymo(si) tikslais perkama įranga ar kitas turtas, kurie bus naudojami ne pagal pirminę savo paskirtį.

Ne, tokios išlaidos nėra tinkamos finansuoti.

Ne, tokios išlaidos nėra tinkamos finansuoti.

Projektinės idėjos paraiškos formoje yra numatyti ženklų apribojimai. Teikdami projektinę idėją negalite viršyti nustatytos ženklų ribos. Papildoma informaciją galėsite pateikti projektinės idėjos pristatymo ekspertų komisijai metu. Daugiau informacijos projektinių idėjų atrankos tvarkos aprašo 21–31 punktuose: https://www.esf.lt/data/public/uploads/2020/07/projektiniu-ideju-atrankos-tvarkos-aprasas.pdf?fbclid=IwAR2mEw2GijwgcWxpIVqfuNKkm6gJLFupstSwWuFvs9zSO9CBDM9Nb12JwE4

Pagrindinis projekto „Alternatyvių Investicijų Detektorius (AID)“ tikslas – padėti socialinę riziką, socialinę atskirtį ar socialiai pažeidžiamiems asmenims grįžti į darbo rinką. Teikiamos projektinės idėjos turi prisidėti prie šio tikslo pasiekimo, todėl turi būti nukreiptos į projektinės idėjos tikslinės grupės asmenų grąžinimą į darbo rinką.

Projektinėms idėjoms nėra taikomi jokie apribojimai susiję su minimalia ar maksimalia projektinės idėjos verte, tai pat nėra ribojamas tikslinės grupės dydis.

Tinkama tikslinė grupė – tai asmenys, kurie laikytini socialinę riziką, socialinę atskirtį patiriančiais ar socialiai pažeidžiamais ir kurie yra:

a) Lietuvos Respublikos piliečiai;

arba

b) jiems yra išduotas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi ES.

Projekte „Alternatyvių Investicijų Detektorius (AID)“ remiamos šios veiklos:

• socialinės integracijos veiklos;
• socialinių inovacijų kūrimas ir išbandymas;
• savanoriškos veiklos skatinimas;
• kitos veiklos, užtikrinančios tikslinės grupės asmenų tvaresnę integraciją.

Teikiamos idėjos turi būti skirtos darbingo amžiaus žmonėms ir prisidėti prie pagrindinio projekto „Alternatyvių Investicijų Detektorius (AID)“ tikslo, t.y. plėtojant socialinės integracijos paslaugas didinti socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką ir atskirtį patiriančių asmenų galimybes aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir bendruomenėje.

Mokymai gali būti numatyti tik tikslinei grupei. Tikslinės grupės apibrėžimas siaurina švietimo įstaigų darbuotojų sąvoką tik iki pedagogų.

LR švietimo įstatyme pedagogas apibrėžiamas kaip „asmuo, įgijęs aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, arba specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją“. Pedagogo kvalifikaciją plačiau paaiškina Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašo (2014-08-09 ŠMM įsakymas Nr. V-774) II skyrius. Jame nurodyta, kad specialiųjų ugdymo šakų pedagogai (įskaitant logopedus) taip pat patenka į pedagogo sąvoką. Mokytojo padėjėjai bei kiti mokyklos darbuotojai, jei jie neturi aukštojo išsilavinimo ir (arba) neatitinka kitų Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašo punktų, nėra laikomi pedagogais ir į tikslinę grupę nepatenka.

Ne, jie nepatenka į tikslinę grupę. Tikslinė grupė yra:

• mokiniai,
• vaikai, negaunantys institucinio ugdymo,
• tėvai (globėjai, rūpintojai),
• pedagogai.

Ne, tai būtų laikoma tik pavėžėjimo paslauga.

Mobilios paslaugos Apraše suprantamos kaip švietimo, kultūros, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos paslaugų gavėjui jo gyvenamojoje vietoje ar kitoje jam lengvai prieinamoje patogioje vietoje, ne paslaugų teikėjo patalpose. Iš šios sąvokos išplaukia paaiškinimas, kad, jei numatote teikti mobilias paslaugas, jas reikia teikti arba jų gavėjo namuose arba visai šalia jų (pvz., kaimo bendruomenės namai). Seniūnijos patalpose teikiamos paslaugos būtų laikomos mobiliomis tik tuo atveju, jei paslauga yra „atvežama“ į tas patalpas (įprastomis sąlygomis ten neteikiama) ir tik tiems gavėjams, kuriems seniūnijos patalpos yra lengvai ir greitai prieinamos (aplink gyvenantiems asmenims).

Kadangi Aprašo veiklos orientuotos į švietimo sritį ir sprendžia švietimo srities problemas, viena iš dviejų privalomų sričių turėtų būti švietimo pagalbos paslaugos.

Specialieji ugdymosi poreikiai suprantami taip, kaip tai apibrėžta LR švietimo įstatymo 2 straipsnio 26 punkte. Vaikų specialieji poreikiai turėtų būti aptarti savivaldybės laisvos formos pažymoje, pateikiamoje pagal Aprašo 40.4 punktą. Įtraukdama vaikus į šią pažymą, savivaldybė turi turėti tam pagrindą, kad reikalui esant galėtų paaiškinti (pagrįsti) tikslinės grupės atitiktį.

Ne, nebūtinai. Mokykla kaip partnerė privalo būti įtraukta tik tuo atveju, jei pati patirs išlaidas (vykdys projekto veiklas ar jų dalį, arba jei joje bus įdarbinamas darbuotojas, kuriam atlyginimą mokės pati mokykla).

Apraše nėra apibrėžta, kad partneriai gali teikti tik vienos srities paslaugas, todėl nėra apribojimų partnerių skaičiui. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad vertinant 2 naudos ir kokybės vertinimo kriterijų partneriai, teikiantys kelių rūšių paslaugas, skaičiuojami tik vieną kartą.

Paslaugų teikėjai gali teikti paslaugas mokyklose, apribojimų nėra.

Atkreipiame dėmesį, kad Apraše vartojama sąvoka yra „mobilios paslaugos“, o ne „mobili grupė“, todėl rekomenduojame šias sąvokas atskirti. Apraše įvardintoje mobilių paslaugų sąvokoje nėra prievolės skirtingas paslaugas teikti vienu metu .

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad projekto veikla yra „mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, įtraukties į švietimo sistemą didinimas”, todėl socialinės bei sveikatos apsaugos sričių specialistų teikiamos paslaugos turi būti susijusios su pagalba mokiniui švietimo srityje.

Remiama veikla – mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, įtraukties į švietimo sistemą didinimas. Tačiau tinkamos tikslinės grupės yra mokiniai; vaikai, negaunantys institucinio ugdymo, tėvai (globėjai, rūpintojai), pedagogai. Taigi į paraiškoje suplanuotas veiklas galima įtraukti visus vaikus, tačiau tos veiklos turi atitikti Apraše nustatytą remiamą veiklą. Jei mokyklos mastu yra įgyvendinama programa, kuri padeda didinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų įtrauktį, joje gali dalyvauti visi mokiniai. Tačiau visais atvejais šios paslaugos turėtų būti numatytos Koordinuotai teikiamų paslaugų plane.

Apraše remiama veikla – mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, įtraukties į švietimo sistemą didinimas, o tinkama projekto tikslinė grupė yra ir mokiniai (vaikai, kurie gauna institucinį mokymą) ir vaikai, negaunantys institucinio ugdymo.

Apraše tokio tipo išlaidoms apribojimai neįvardinti, tačiau paraiškoje transporto priemonės įsigijimo numatyti nerekomenduojame, nes šio tipo išlaidos turi būti skirtos tiesiogiai projekto veikloms vykdyti bei švietimo pagalbai teikti.

Remiantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 421.7 p. ir 421.8 p., kurie kalba apie išlaidų būtinumą ir efektyvumą, paraiškos vertinimo metu būtų prašoma pagrįsti tikslinės transporto priemonės poreikį vykdomoms veikloms. Tęstinumo prievolė Apraše nenumatyta – tai reiškia, kad visas projekte įsigyjamas turtas turėtų pasitarnauti projekto veiklų vykdymui, o ne kaip investicija (darbui po projekto). Apraše nurodyta projekto trukmė – 24 mėnesiai (2 metai). Tikėtina, kad veikla, kurioje naudosite automobilį, truks dar trumpiau. Pagal galiojančius teisės aktus, viešajame sektoriuje nusidėvėjimo normatyvai transporto priemonėms (atsižvelgiant į tipą) svyruoja nuo 3 iki 10 metų. Tai reiškia, kad projekto metu automobilis nesusidėvės, todėl kompensuojant visą automobilio kainą lėšos nebūtų panaudojamos efektyviai. Paraiškoje, esant pagrįstam poreikiui, rekomenduojame:

1. a) įtraukti tik automobilio nusidėvėjimo išlaidas (kurios viešajam sektoriui gali būti tinkamos tik kaip nuosavas įnašas ir negali viršyti jo sumos);
2. b) automobilį išsinuomoti veiklų vykdymo laikotarpiui.

Apraše tokio tipo išlaidoms apribojimai neįvardinti, tačiau paraiškoje transporto priemonės įsigijimo numatyti nerekomenduojame, nes šio tipo išlaidos turi būti skirtos tiesiogiai projekto veikloms vykdyti bei švietimo pagalbai teikti.

Remiantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 421.7 p. ir 421.8 p., kurie kalba apie išlaidų būtinumą ir efektyvumą, paraiškos vertinimo metu būtų prašoma pagrįsti tikslinės transporto priemonės poreikį vykdomoms veikloms. Tęstinumo prievolė Apraše nenumatyta – tai reiškia, kad visas projekte įsigyjamas turtas turėtų pasitarnauti projekto veiklų vykdymui, o ne kaip investicija (darbui po projekto). Apraše nurodyta projekto trukmė – 24 mėnesiai (2 metai). Tikėtina, kad veikla, kurioje naudosite automobilį, truks dar trumpiau. Pagal galiojančius teisės aktus, viešajame sektoriuje nusidėvėjimo normatyvai transporto priemonėms (atsižvelgiant į tipą) svyruoja nuo 3 iki 10 metų. Tai reiškia, kad projekto metu automobilis nesusidėvės, todėl kompensuojant visą automobilio kainą lėšos nebūtų panaudojamos efektyviai. Paraiškoje, esant pagrįstam poreikiui, rekomenduojame:

1. a) įtraukti tik automobilio nusidėvėjimo išlaidas (kurios viešajam sektoriui gali būti tinkamos tik kaip nuosavas įnašas ir negali viršyti jo sumos);
2. b) automobilį išsinuomoti veiklų vykdymo laikotarpiui.

Taip, planai turi derėti ir neprieštarauti vieni kitiems.

Taip, plane turi būti pateikta visų trijų sričių paslaugų ir poreikio analizė, nes ja grindžiama nesamų ar nepakankamų paslaugų plėtra.

Rekomenduojama tvirtinti administracijos direktoriaus įsakymu.

Plano struktūrą suponuoja apsisprendimas, kokio lygmens tai bus planas. Jei tai savivaldybės strateginio plano dalis – tuomet taikomi Strateginio planavimo metodikos reikalavimai, jei metinis veiklos planas, tuomet struktūra turėtų būti kaip metinio savivaldybės plano. Realiausia, kad tai būtų metinio plano statusą, struktūrą turintis ir su biudžeto planavimu susietas planas. Toks planas gali būti ir trimetis, bet vis tiek kasmet peržiūrimas ir tvirtinamas. Plane turi būti pateikta visų trijų sričių – švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros – paslaugų poreikio analizė, nes ja grindžiama nesamų ar nepakankamų paslaugų plėtra. Turi būti įvardintos paslaugos, kurios visisškai tenkina savivaldybės gyventojų poreikius ir nepakankamai teikiamos (trūkstamos) ar iš viso neteikiamos, bet reikalingos paslaugos. Plane turi būti numatytos priemonės gerinti koordinuotai teikiamų paslaugų prieinamumą ir plėtrą (jų gali būti daugiau, nei numatoma įgyvendinti projekto metu). Priemonės turi būti susietos su preliminariais finansiniais ištekliais, numatyti stebėsenos rodikliai atsižvelgiant į konkrečios savivaldybės planus ir situaciją. KTPPP turi derėti su kitais savivaldybėje patvirtintais galiojančiais planais.

Nepakankama apimtimi teikiamas paslaugas laikome tam tikra apimtimi trūkstamomis paslaugomis. Tokios paslaugos yra tinkamos finansuoti projekto lėšomis, tačiau tik tiek, kiek yra išplečiamas paslaugos teikimas savivaldybės teritorijoje, pvz., paslaugų teikimas naujiems paslaugų gavėjams (didinamas paslaugų gavėjų skaičius), geografinis paslaugos teikimo išplėtimas teritorijoje. Visais atvejais šios paslaugos turėtų būti numatytos Koordinuotai teikiamų paslaugų plane.

Švietimo pagalbos specialistai pagal Aprašą nėra tinkama tikslinė grupė.

Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Aprašo 24 punktu, tinkama projekto tikslinė grupė yra mokytojai, siekiantys įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją ar jos dalį, kai mokytis Lietuvos aukštojoje mokykloje asmuo pradeda projekto įgyvendinimo metu. Aukštųjų mokyklų dėstytojai nėra tinkama projekto tikslinė grupė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 16 punktu, mokytojas – asmuo, ugdantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas nuostatas, pateikiame tinkamos tikslinės grupės detalizavimą:

• Neformaliojo švietimo mokytojai:

• būrelių mokytojai, norintys įgyti aukštąjį išsilavinimą;
• ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai.

• Profesijos mokytojai:

• profesijos mokytojai, norintys įgyti aukštąjį išsilavinimą ir mokyti pagal technologijų programas.

• Bendrojo ugdymo mokytojai (pradinis, pagrindinis ir vidurinis):

• • mokytojai, norintys įgyti kito dalyko kompetencijų;
  • mokytojai, turintys kokios nors (ne pedagogikos) studijų krypties bakalaurą ir norintys įgyti pedagogo kvalifikaciją. Šie asmenys jau turi dirbti mokyklose, kitaip jie nebus mokytojai;

• specialieji pedagogai, jeigu jie atitinka Švietimo įstatyme pateiktą mokytojo (asmuo, ugdantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas) sąvoką, t. y., jeigu be kitų savo funkcijų ugdo mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas.

Atkreipiame dėmesį, kad asmenys, norintys ar dar tik planuojantys tapti mokytojais nėra tinkama tikslinė grupė pagal šį kvietimą. Projektuose gali dalyvauti tik asmenys, kurie jau yra mokytojai.

Papildomai atkreipiame dėmesį, kad pareiškėjas privalo užtikrinti, kad į projekto veiklas bus įtraukti tik tikslinę grupę atitinkantys asmenys ir projekto įgyvendinimo metu turės turėti kiekvieno projekto dalyvio atitiktį tikslinei grupei pagrindžiančius dokumentus.

Bus vertinami unikalūs dalyviai. Jeigu asmuo X mokosi dviejose programose, tai jis bus vertinamas kaip vienas.

Kokios išlaidos yra tinkamos pagal BBIR, o kokios pagal de minimis. Aprašo II skirsnyje nurodytos išlaidos, kurios finansuojamos pagal BBIR (48 punktas). Pagal de minimis Reglamentą finansuojamos išlaidos nurodytos Aprašo III skirsnyje (Aprašo 59 punktas). Finansavimo schemos yra skirtingo finansavimo intensyvumo ir veikloms/išlaidoms taikomi skirtingi reikalavimai, todėl formuojant biudžetą paraiškoje būtina atskirti veiklas ir išlaidas pagal finansavimo schemas. I lygio fiziniame rodiklyje (pvz., Nr. 1.1.1) gali būti išlaidos tik pagal vieną finansavimo schemą (t. y. tik pagal BBIR arba tik pagal de minimis). Toks išskaidymas reikalingas, kad būtų galima nustatyti skirtingą finansavimo intensyvumą, todėl gali susidaryti situacija, kad tas pats mokymas turi būti išskaidytas į atskirus fizinius rodiklius (pvz., išlaidos mokomiems darbuotojams (5.7 p.) finansuojama tik pagal BBIR, o verslo asociacijos darbuotojų (mokytojų) darbo užmokesčio išlaidos gali būti finansuojama pagal de minimis.) Rekomenduojame paraiškos priedą „Projekto išlaidų pasiskirstymas pagal pareiškėją ir partnerį“ pildyti ir skaičiuojant finansavimo intensyvumą projekte.

Visais atvejais dalyvių darbo užmokesčio išlaidos yra tinkamos tik kaip nuosavas įnašas.

Vadovaujantis Aprašo 13 punktu, toks partneris dalyvauti projekte negali.

Paraiškos metu nerekomenduojame traukti išlaidų iš susijusių įmonių ir atkreipiame dėmesį, kad vykdant pirkimą iš motininės kompanijos, projekto vykdytojas pats prisiima atsakomybę už tinkamo pirkimo įvykdymą, pirkimų nuostatų laikymąsi. Įvykdžius tokį pirkimą projekto administravimo metu bus nagrinėjamas pirkimas individualiai ir galutinis sprendimas priimtas tik išnagrinėjus visas faktines aplinkybes.

Vadovaujantis Aprašo 32 punktu, jeigu projektas, kuriam prašoma finansavimo, pradedamas įgyvendinti iki projekto sutarties pasirašymo dienos, visas projektas tampa netinkamas ir jam finansavimas neskiriamas.

4.2.3. turėti ne trumpesnę kaip 5 metų praktinės veiklos, susijusios su numatomos dėstyti mokymo programos turiniu, patirtį.

Partneriai pagal šį Aprašą neprivalomi, tačiau jų pasirinkimas gali daryti įtaką naudos ir kokybės balams (Aprašo 2 priede nurodyti Naudos ir kokybės vertinimo etapo kriterijai).

Jei yra išnaudota de minimis pagalbos suma, tai įmonė gali teikti paraišką pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 31 straipsnį. Aprašo 40 punktas numato, kad teikiama valstybės pagalba, kuriai pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą taikoma išimtis, nesumuojama su jokia kita pagalba, įskaitant de minimis pagalbą, susijusią su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, jei tokias išlaidas susumavus būtų viršyta Aprašo 1 lentelėje nurodyta projekto finansuojamoji dalis, kaip nustatyta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 8 straipsnio 3 ir 5 dalyse. De minimis pagalba nesumuojama su valstybės pagalba, skiriama toms pačioms tinkamoms finansuoti išlaidoms, arba su valstybės pagalba, susijusia su ta pačia rizikos finansų priemone, jeigu dėl tokio pagalbos sumavimo būtų viršytas Bendrajame bendrosios išimties reglamente arba Europos Komisijos priimtame sprendime nustatytas didžiausias atitinkamas pagalbos intensyvumas arba kiekvienu atveju atskirai nustatyta pagalbos suma.Valstybės pagalba riboja 2 mln. EUR vienam mokymo projektui. Tačiau Aprašo 35 punktas riboja projektui galimą didžiausią sumą – didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma yra 360 000 Eur. Mažiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma yra 7 500 Eur.

Aprašo 28 punkte nurodyta, kokie esminiai punktai turi būti aptarti Jungtinės veiklos sutartyje.

Vadovaujantis Aprašo 13 punktu, gali.

Vadovaujantis Apraše nustatytomis tinkamomis ir netinkamomis finansuoti išlaidomis, t. y. Aprašo 2 lentelės 5.8 papunkčiu ir 3 lentelės 5.5 papunkčiu, leidžiama pirkti tiek teorinę, tiek praktine mokymo dalį. Atkreipiame dėmesį, kad perkama mokymo dalis negali viršyti 30 proc. mokymo pagal konkrečią mokymo programą trukmės (ne kainos), (išskyrus atvejus, kai formalaus mokymo programoje ar jos modulyje praktinio ir teorinio mokymo santykis yra didesnis nei 30 procentų). Todėl teorinio mokymo dalį paraiškos tiekėjas gali pirkti. Vadovaujantis Aprašo 37.5 papunkčiu, ne mažiau kaip 70 procentų mokymo programos laiko turi būti skirta praktiniam mokymui darbo vietoje (išskyrus atvejus, kai formalaus mokymo programoje ar jos modulyje praktinio ir teorinio mokymo santykis yra mažesnis nei 70 procentų).

Finansines ataskaitas vertinsime už 2019, 2018, 2017 metus. Aprašo 1 priedo 5.4 papunktyje nebėra nurodyta reikalavimo dėl įsiskolinimo SODRAI ir VMI.

Vadovaujantis Aprašo 13 punktu, negali.

Bus vertinami paskutinių trejų finansinių metų (2019, 2018, 2017) duomenys. Finansinių ataskaitų rinkinius turite pateikti Juridinių asmenų registrui.

Vadovaujantis Aprašo 16 punktu, gali.

Šiame kvietime nėra ribojimo dėl finansavimo lėšų skyrimo vienam asmeniui. Tačiau Aprašo 35 punktas numato ribojimus projektui. Didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma yra 360 000 Eur. Mažiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma yra 7 500 Eur.

Vadovaujantis Aprašo 18.2 p. bus skaičiuojama atskirai tiek pareiškėjo, tiek partnerio (kai partneris yra privatusis juridinis asmuo) pagaminta produkcija, kuri turi sudaryti ne mažiau 50 proc. paties pareiškėjo ir paties partnerio pagamintos produkcijos pardavimo.

Projekte dalyvaujančioms organizacijoms, turinčioms viešosios įstaigos arba biudžetinės įstaigos statusą (pvz.: socialinių paslaugų centrai, ligoninės, pirminės sveikatos priežiūros centrai ir pan.), nėra tinkamos Aprašo 38 p. 5.8 ir 5.9 papunkčiuose numatytos išlaidos, nes jos tinkamos tik įmonėms.

Organizacijos, turinčios viešosios įstaigos arba biudžetinės įstaigos statusą  (pvz.: socialinių paslaugų centrai, ligoninės, pirminės sveikatos priežiūros centrai ir pan.) gali dalyvauti projekte kaip projekto partneriai, bet vadovaujantis Aprašo 16 punktu „Partnerystė projekte privaloma su įmone ar įmonėmis, kur bus vykdomas profesinio mokymo įstaigų mokinių praktinis mokymas darbo vietoje“ tarp projekto partnerių privalo būti ir bent viena įmonė.

Asmeninis treneris nėra priskirtinas sveikatos priežiūros specialistui, todėl negali būti daugiadalykės komandos nariu.

Aprašo 3 priedo 7.1. lentelės 7 punkte ir 2 priedo 2 prioritetinio projektų atrankos kriterijaus vertinime nurodyta, kad daugiadalykę specialistų komandą, sudaro šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas, slaugytojas, gydytojas (-ai) specialistas (-ai), visuomenės sveikatos priežiūros specialistas ar gyvensenos medicinos specialistas, socialines paslaugas teikiantis specialistas ir kitas (-i) teikiant sveikatos priežiūros paslaugas dalyvaujantis (-ys) specialistas (-ai).

Kitu specialistu, dalyvaujančiu teikiant sveikatos priežiūros paslaugas gali būti:

1. Specialistai įvardinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 9 d. įsakyme Nr. V-1427 „Dėl Kitos sveikatinimo veiklos rūšių sąrašo patvirtinimo“:

Perfuzininkai

Medicinos fizikai

Embriologai

Meno terapeutai

Logoterapeutai

Ortopedai technologai

Gyvensenos medicinos specialistas

Slaugytojo padėjėjai

Ergoterapeuto padėjėjai

Kineziterapeutų padėjėjai

2. Gydytojas klinikinis farmakologas https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/41d2efe0b2d511e6aae49c0b9525cbbb ;
3. Vaistininkas;
4. Vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas);
5. kitas specialistas, dalyvaujantis teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (pvz. atvejo vadybininkas).

Bet kokiu atveju remiantis Aprašo 13 punkto nuostatomis, pareiškėjas pateikdamas paraišką turės pagrįsti:

1. kaip planuojamas į projektą įtraukti partneris atitinka Aprašo 13 punkto nuostatas dėl vykdomos praktinės ir/ar mokslinės veiklos asmens sveikatos priežiūros srityje;

kokią pridėtinę vertę projektui suteiks partneris, koks bus jo konkretus indėlis išbandant inovatyvų ir efektyvų paslaugų teikimo modelį, sudarantį prielaidas pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą pacientams, sergantiems dviem ir daugiau lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis.

Taip pat turi būti pateikti į daugiadalykę komandą pasirinktų specialistų įdarbinimą (esamą ar planuojamą) pagrindžiantys dokumentai pagal Aprašo 48 p. bei privaloma turėti licencijas tų paslaugų teikimui, kurioms licencijos yra privalomos.

Už projekto metu pacientams teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas projekto vykdytojui bus apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų taip, kaip už įprasta tvarka teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Aprašo 3 priedo 9 p. turi būti nurodomi rezultato ir proceso įvertinimo kriterijai (kokybiniai ir kiekybiniai), jų skaitinės reikšmės ir numatomi pasiekti pokyčiai, numatomo taikyti įvertinimo kriterijaus duomenų šaltinis arba skaičiavimo būdas. Taip, visi Aprašo priede Nr. 6 „Projekto veiklų veiksmingumo ir gautų rezultatų vertinimo metu privalomų įvertinti rezultato ir proceso kriterijų sąrašas“ pateikti kriterijai turi būti įtraukti į Aprašo 3 priedo 9 p. aprašymą.

Paraiškos vertinimo metu projektui suteikiamas prioritetas ir skiriami atitinkami balai, jei į paslaugų teikimą pacientams įtraukti: <…>

• daugiadalykė specialistų komanda, kurią sudaro šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas, slaugytojas, gydytojas (-ai) specialistas (-ai), visuomenės sveikatos priežiūros specialistas ar gyvensenos medicinos specialistas, socialines paslaugas teikiantis specialistas ir kitas (-i) teikiant sveikatos priežiūros paslaugas dalyvaujantis (-ys) specialistas (-ai) – suteikiama 20 balų.“

Tai reiškia, kad Aprašo 3 priedo 7.1. lentelėje į projektą galima įtraukti vieną iš specialistų: arba visuomenės sveikatos priežiūros specialistą, arba gyvensenos medicinos specialistą.

Siekiant gauti 20 balų, į projektą turi būti įtraukti ne mažiau kaip 6 skirtingų sričių specialistai bei pateikti tai pagrindžiantys dokumentai pagal Aprašo 48 p. Taip pat privaloma turėti licencijas tų paslaugų teikimui, kurioms licencijos yra privalomos.

1. Aprašo 2 priedo 1 kriterijaus 4 klausimui įvertinti bus naudojamas VLK pažymos stulpelyje „Bendras prisirašiusiųjų skaičius“ nurodytas skaičius. Jis turi sutapti su Aprašo 3 priedo 6 lentelėje 2 stulpelyje nurodytu PASPĮ skaičiumi.
2. Aprašo 2 priedo 3 kriterijaus aprašyme nurodyto vienos projekte dalyvausiančios PASPĮ pacientų santykio apskaičiavimui bus naudojamas VLK pažymos stulpelyje „Unikalių prisirašiusiųjų pacientų, gavusių paslaugas dėl 2 ir daugiau ligų, skaičius“ nurodytas skaičius (tai bus skaičius B formulėje). Jis turi sutapti su Aprašo 3 priedo 6 lentelėje 3 stulpelyje nurodytu konkrečios PASPĮ skaičiumi.

Skaičius A bus imamas iš Aprašo 3 priedo 6 lentelės 4 stulpelio.

Dėl paraiškų teikimo per DMS konsultuojama iki 2020 m. gegužės 18 d. 17:00 val.

Kvalifikuotu el. parašu tvirtinamas pagrindinis dokumentas – lydraštis arba paraiška (visi kiti dokumentai yra priedai Adoc komplekte, jų gali būti prisegtos paprastos elektroninės ar skanuotos (PDF) versijos be jokių parašų (išskyrus atvejus, kai dokumentai turi būti pasirašyti partnerių ar kitų projekte dalyvaujančių įstaigų). Kai el. parašu pasirašomas šis paketas – pagrindinis dokumentas (adoc), laikoma, kad jis (lydraštis ar paraiška) ir visi kiti prie jo pridėti dokumentai (priedai) yra pasirašyti tuo pačiu el. parašu.

Jei planuojama pasinaudoti modeliu, kuris jau įdiegtas kurioje nors šalyje, bet dar viešai nepaskelbti jo galutiniai rezultatai, taip ir reikia nurodyti Aprašo 3 priedo 2 dalies 2.4 ir 2.5 punktuose.

Jeigu aprašomas modelis, nėra baigtas diegti kitose Europos Sąjungos šalyse, Europos ekonominės erdvės šalyse, EBPO narėse ir nėra išsamių šio modelio taikymo rezultatų, tokiu atveju rezultatų aprašymo dalyje reikėtų aprašyti įvairių tyrimų rezultatus, kurie susiję su numatomomis išbandyti komponentėmis ir sekcijomis, t. y. pateikti rezultatai nebus konkrečiai pasirinkto išbandyti modelio, tačiau susiję su numatytomis išbandyti sekcijomis ir komponentėmis bei tiksline pacientų grupe.

Aprašo 3 priedo 2 dalies 2.4 ir 2.5 punktai skirti aprašyti modelių, įdiegtų kitose Europos Sąjungos šalyse, Europos ekonominės erdvės šalyse, EBPO narėse rezultatus.

Jei pareiškėjas planuotų diegti modelį su nežymiomis korekcijomis, palyginti su „originaliu“ modeliu, tuomet balai galėtų būti suteikti. Tačiau, jeigu pareiškėjas iš esmės koreguoja „originalų“ modelį bei jo turinį, tuomet balai suteikiami nebus.

Jei pareiškėjas planuotų diegti modelį su nežymiomis korekcijomis, palyginti su „originaliu“ modeliu, tuomet galima Aprašo 3 priedo 2 punkte žymėti „taip“. Tačiau, jeigu pareiškėjas iš esmės koreguoja „originalų“ modelį bei jo turinį, tuomet turėtų būti pažymėta „ne“.

Modelis laikomas įdiegtu, kai yra viešai paskelbta išbandyto modelio galutinių rezultatų pristatymo apžvalga (ataskaita). Su paraiška nereikia pateikti baigto (įdiegto) modelio sertifikato, liudijimo ar pažymėjimo, t. y. pakanka pateikti nuorodą į modelio galutinių rezultatų pristatymo apžvalgą (ataskaitą).

Pareiškėjas savarankiškai pasirenka, kurias sekcijas ir komponentes norėtų įgyvendinti, jos gali būti ir kitokios, t. y. ne iš Aprašo 2 priedo 1 kriterijaus 1 punkte įvardintų, tačiau už jas nebus skiriami 7 balai. Projektui suteikiami 7 balai, jei iš Apraše pasiūlytų sekcijų ir komponenčių modelyje bus numatyta taikyti ne mažiau kaip 3 sekcijas (iš jų I sekcija privaloma) ir ne mažiau kaip 6 komponentes, kurios yra rekomenduotos Europos Komisijos ar kitos tarptautinės kompetentingos organizacijos (PSO, EBPO ir kt.)

Kitos sekcijos ir komponentės, išskyrus Aprašo 2 priedo 1 p. įvardintas, yra laikomos rekomenduotomis tuomet, kai yra viešai paskelbta atitinkamo modelio, kuriame sekcijos ir komponentės buvo taikytos, „išbandymo“, galutinių rezultatų pristatymo apžvalga (ataskaita), ir kurioje yra įvardinta, kad atitinkamos sekcijos ir komponentės yra rekomenduojamos. Norint pagrįsti „rekomendaciją“ pakanka pateikti nuorodą į atitinkamą dokumentą (pvz., apžvalgą, ataskaitą).

Aprašo 3 priedo 1 punkte kalbama apie visas galimas (įmanomas) sekcijas ir komponentes, kurios atitinka Aprašo tikslą „<…> išbandyti inovatyvius ir efektyvius paslaugų teikimo modelius, sudarančius prielaidas pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą pacientams, sergantiems dviem ir daugiau lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, kuriuos ateityje galima būtų įdiegti nacionaliniu mastu.“

Pareiškėjams rekomenduojama naudoti Apraše įvardintas sekcijas ir komponentes rengiant numatomo išbandyti modelio aprašymą.

Aprašo 2 priedo 1 p. pateikiamos sekcijos ir komponentės bei galimybės jas pritaikyti Lietuvoje, į Aprašą buvo įtrauktos kompetentingų institucijų ir ekspertų sutarimu. Aprašo 2 priedo 1 p. pateikiamos sekcijos ir komponentės yra rekomenduotos Europos Komisijos.

Aprašo priedas Nr. 3 „Numatomo išbandyti modelio aprašymo forma“ skirtas pareiškėjams aprašyti numatomus išbandyti modelius. Jo pagrindu pareiškėjas turės diegti numatytą išbandyti modelį ir pagal jį teikti paslaugas. Tai yra kaip „darbinė knyga“ išbandant modelį, todėl šiame aprašyme turi būti surašyta visa būtina informacija, kurios reikės teikiant paslaugas pacientams.

Ekspertai pagal Aprašo 3 priede pateiktą informaciją vertins visų pareiškėjų pateiktų modelių kokybę bei numatytų pasiekti projekto rezultatų realumą (galimybes).

Atsižvelgiant į tai pareiškėjas Aprašo 3 priedo 1 punkte turi pateikti trumpą sekcijų ir komponenčių, kurios yra rekomenduotos Europos Komisijos (įvardintos Aprašo 2 priedo 1 punkte) pagrindimą.

Išskiriami du pagrindiniai įstaigų tipai:

1. Kai projekto vykdytojas (partneris) yra ne PVM mokėtojas, arba rečiau – PVM mokėtojas, vykdantis PVM neapmokestinamą veiklą, todėl neturi galimybės pirkimo PVM susigrąžinti iš biudžeto. Tokiu atveju PVM yra tinkamas finansuoti iš projekto lėšų. Atsižvelgiant į tai projekto vykdytojas (partneris) turi:

• pildyti PVM klausimyną, jei projekte planuoja vykdyti viešuosius pirkimus;
• pildyti biudžetą įtraukiant ir PVM išlaidas;
• paraiškos 12 p. pildyti „Netaikoma“.

1. Kai projekto vykdytojas (partneris) yra PVM mokėtojas ir PVM išlaidas gali trauktis į atskaitą – susigrąžinti pirkimo PVM iš biudžeto. Tokiu atveju PVM netinkamas finansuoti iš projekto lėšų. Atsižvelgiant į tai projekto vykdytojas (partneris) turi:

• nepildyti PVM klausimyno;
• biudžetą pildyti neįtraukiant PVM;
• paraiškos 12 p. pildyti „Netaikoma“.

Taip pat retesniais atvejais yra ir įstaigų, kurios vykdo mišrią veiklą ir taiko mišrų PVM, tai yra kai vykdo PVM apmokestinamą ir PVM neapmokestinamą veiklą,

Šiuo atveju pareiškėjas (partneris) turi  nustatyti, ar išlaidos (pirkimai), kurias patirs įgyvendindamas projekto veiklas, bus priskirtos PVM apmokestinamai, ar PVM neapmokestinamai veiklai, vadovaujantis PVM įstatymu. Tuo atveju, jei išlaidos priskiriamos PVM apmokestinamai veiklai, jos galės būti įtrauktos į atskaitą ir PVM bus netinkamas finansuoti (aukščiau 2 variantas). Jei išlaidos bus priskirtos PVM neapmokestinamai veiklai, t. y. jos negalės būti įtrauktos į atskaitą – PVM bus tinkamas finansuoti (aukščiau 1 variantas).

Vadovaujantis Aprašo 1 priedo 5.4.2 punktu, tinkami gauti finansavimą yra pareiškėjai ar partneriai, „jeigu paraiškos pateikimo dieną pareiškėjas ir partneris (-iai) galutiniu teismo sprendimu ar galutiniu administraciniu sprendimu nėra pripažinti nevykdančiais pareigų, susijusių su mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus arba pagal kitos valstybės teisės aktus, jei pareiškėjas ir partneris (-iai) yra užsienyje registruoti juridiniai asmenys ar užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys (ši nuostata netaikoma (šis punktas apskritai nevertinamas) įstaigoms, kurių veikla finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės ir (arba) savivaldybių biudžetų ir (arba) valstybės pinigų fondų, ir pareiškėjams, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių arba socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai).“

Vadovaujantis Aprašo 1 priedo 5.4.2 punktu, netinkamas būtų pareiškėjas ar partneris, kuriam būtų priimtas teismo ar administracinis sprendimas ir apie jį būtų pateikta informacija Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre (IRD (Informatikos ir ryšių departamento) portale). Jei minėtos informacijos nėra, juridinis asmuo yra tinkamas pagal 5.4.2 kriterijų.

Aprašo 2 priedo 4 p. nustato, kad „prioritetas teikiamas tiems projektams, kuriuos numatoma įgyvendinti daugiau savivaldybių. Daugiau balų bus skiriama tiems projektams, kurių pareiškėjas ar pareiškėjas kartu su partneriu (-iais) numatys įgyvendinti projektą daugiau savivaldybių. Balai bus skiriami už tas savivaldybes, kuriose asmens sveikatos priežiūros licencijoje numatytu adresu (-ais) pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia pareiškėjas ar partneris (-iai) ir minėtu (-ais) adresu (-ais) prisirašę pacientai, sergantys dviem ir daugiau lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, dalyvaus išbandant projekte numatytą modelį.“

Taigi papildomi balai bus skiriami už tas savivaldybes, kuriose licencijoje numatytu adresu pareiškėjas ir partneriai teikia pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir kuriose prisirašę pacientais dalyvaus projekte.

Apraše 2 priedo 3 kriterijus nurodyta, kad „vertinama, koks skaičius dviem ir daugiau lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis sergančių unikalių pacientų (toliau – pacientų), prisirašiusių prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, dalyvaus projekte, t. y. vertinami privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA (toliau – SVEIDRA) duomenys apie prie pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos prisirašiusius pacientus, kurie serga dviem ir daugiau lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis <…>.“

Be to, „Vienos projekte dalyvausiančios pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos pacientų, sergančių dviem ir daugiau lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis ir dalyvausiančių projekte, skaičiaus (A) santykis su dviem ir daugiau lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis sergančių unikalių pacientų, prisirašiusių prie tos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos (B), skaičiumi negali būti nurodytas didesnis nei 80 proc. (A/B*100≤ 80 proc.) <…>. Šis pacientų santykis skaičiuojamas kiekvienai pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigai.“

Taigi Apraše įstaiga suprastina kaip vienas juridinis vienetas, turintis savo registracijos kodą, ir kuri, vadovaujantis įstatais (nuostatais), gali turėti padalinių, skyrių, filialų, atstovybių.  

Tarpinstitucinio bendradarbiavimo sutartis yra laisvos formos. Joje turi būti aptarti pagrindiniai sutarties šalių tarpinstitucinio bendradarbiavimo principai projekte: bendradarbiavimo objektas (dalykas), šalių teisės ir pareigos, sutarties galiojimo sąlygos, įsipareigojimo vykdymo terminai, jų vykdymo (nevykdymo) pasekmės ir pan.

Projekto vykdytojas turi užtikrinti, kad įstaiga, įtraukta į projektą tarpinstitucinio bendradarbiavimo sutarties pagrindu, būtų tinkamai informuota apie jos dalyvavimo projekte apimtis bei su projekto įgyvendinimu susijusius įsipareigojimus.

Remiantis PFSA 40 dalyje pateikta informacija, projekto vykdymo išlaidų kategorijoje Nr. 5 išskiriamos projektą vykdančiojo personalo bei projekto veiklose dalyvaujančių asmenų darbo užmokesčio išlaidos. Svarbu atskirti šias dvi sąvokas, nes tie patys asmenys projekte skirtingu metu gali būti ir projektą vykdančiuoju personalu, ir projekto veiklose dalyvaujančiais asmenimis.

Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidos, apskaičiuotos ir išmokėtos už darbo vykdant projektą, laiką, yra tinkamos finansuoti ir apmokamos taikant Valandinio projekto vykdančiojo personalo fiksuotojo įkainio nustatymo, naudojant 1 720 valandų standartinį metinį darbo laiką, metodiką (PFSA 40 d. 5.8 p.). Kitaip tariant, projekto veiklas vykdančio personalo darbo užmokestis – tai pareiškėjo ir (ar) partnerio (-ių) suformuotos daugiadalykės komandos narių darbo užmokestis už laiką, skirtą išbandyti ir įgyvendinti projekte aprašytą inovatyvų ir efektyvų paslaugų teikimo modelį – kaip Jūsų minėtame pirmame klausime.

Projekto veiklose dalyvaujančių asmenų darbo užmokesčio išlaidos, už laiką, praleistą dalyvaujant projekto veiklose (pavyzdžiui mokymuose, renginiuose, seminaruose, komandiruotėse ir t.t.) yra tinkamos tik kaip projekto vykdytojo ir (ar) partnerio (-ių) nuosavas įnašas (PFSA 40 p., 5 kategorija, žemiau 5.10 p.). Darbuotojams galima mokėti papildomą atlyginimą už dalyvavimą projekte, tačiau šios išlaidos bus tinkamos tik kaip projekto vykdytojo ir (ar) partnerio (-ių) nuosavas įnašas. Atkreipiame dėmesį, kad pagal šią priemonę nėra nustatyta reikalavimo prisidėti nuosavu indėliu prie projekto įgyvendinimo.

Vadovaudamiesi Valandinio projekto vykdančiojo personalo fiksuotojo įkainio nustatymo, naudojant 1 720 valandų standartinį metinį darbo laiką, metodika (toliau – Metodika), rekomenduojame darbo sutartyse nustatant darbo laiko projekte trukmę, ją nurodyti išreiškiant ne valandų skaičiumi per projekto įgyvendinimo laikotarpį, o etatu/etato dalimi, – pvz.: 0,5, 0,75, 1 etatas.

Darbo sutartyse darbo laiko trukmę nustačius etatu / etato dalimi, būtų išvengta papildomų išlaidų deklaravimą bei administravimą sunkinančių perskaičiavimų.

Vadovaujantis Valandinio projekto vykdančiojo personalo fiksuotojo įkainio nustatymo, naudojant 1 720 valandų standartinį metinį darbo laiką, metodika (toliau – Metodika), asmens valandinis įkainis gali būti  apskaičiuojamas pasirenkant vieną iš šių variantų:

1. Konkretaus asmens, kurį planuojama įdarbinti projekto veikloms įgyvendinti (taikoma, kai asmuo projekto veiklose įdarbinamas toms pačioms funkcijoms atlikti), darbo užmokesčio sąnaudomis.

Šis skaičiavimo būdas turi būti taikomas tokiais atvejais, kai pareiškėjas įsitikina, kad planuojamas projekte įdarbinti specialistas yra vienintelis tinkamas ekspertas ir niekas kitas negali atlikti projekte reikalingų funkcijų. Taip pat pareiškėjas turi įsitikinti, kad konkretus planuojamas projekte įdarbinti specialistas projekto administravimo metu nepasikeis. Jei visgi įvertinus galimas pasekmes yra rizika, kad asmuo gali būti pakeistas, tuomet asmens valandiniam įkainiui apskaičiuoti siūloma rinktis kitą skaičiavimo būdą, t. y. valandinį įkainį skaičiuoti ne pagal konkretaus asmens darbo užmokesčio sąnaudas, o remtis to paties rango / pareigų / funkcijų darbuotojų grupės darbo užmokesčio sąnaudomis.

2. Vidutinių to paties rango / pareigų / funkcijų darbuotojų grupės darbo užmokesčio sąnaudų.

Atkreipiame dėmesį, kad įstaiga taikydama šį skaičiavimo būdą turi įvertinti ir įtraukti į skaičiavimus visų tos įstaigos to rango / pareigų / funkcijų grupės darbuotojų su darbo santykiais susijusias sąnaudas. Konkrečių darbuotojų grupės pasirinkimas taip pat gali būti pagrindžiamas atsižvelgiant į konkretų įstaigos skyrių, padalinį ar kitą struktūros vienetą.

Vadovaujantis Valandinio projekto vykdančiojo personalo fiksuotojo įkainio nustatymo, naudojant 1 720 valandų standartinį metinį darbo laiką, metodika (toliau – Metodika), kai projekte yra numatoma nauja pareigybė, kurios projektą įgyvendinančioje organizacijoje nebuvo ir kurios negalima prilyginti kitai pareigybei pagal tam tikrą rangą / pareigas / funkcijas, ir dėl ko nėra duomenų apie vidutinį darbo užmokestį, valandinis projektą vykdančiojo personalo fiksuotasis įkainis, remiantis šia Metodika negali būti nustatomas.

Įstaiga, vadovaudamasi Metodikoje nustatytomis procedūromis turi įvertinti, kokioms pareigybėms (pagal rangą / pareigas / funkcijas / padalinį skyrių ir pan.) galėtų prilyginti naujai kuriamas pareigybes. Pvz., atvejo vadybininko pareigybė galėtų būti prilyginta tai pareigybei, pagal kurią bus atliekamos atitinkamos funkcijos, t.y. slaugytojo pareigybei; o pvz., sveikos gyvensenos specialisto pareigybė galėtų būti prilyginta reabilitacijos specialisto, socialinio darbuotojo ar pan. pareigybėms; psichologo pareigybė – gydytojo specialisto pareigybei ir t. t. Jei naujai kuriamos pareigybės negalima prilyginti kitai įstaigoje esančiai pareigybei, FĮ remiantis šia Metodika negali būti nustatomas.

Vadovaujantis Valandinio projekto vykdančiojo personalo fiksuotojo įkainio nustatymo, naudojant 1 720 valandų standartinį metinį darbo laiką, metodika (toliau – Metodika), valandinio projekto vykdančiojo personalo fiksuotajam įkainiui apskaičiuoti turi būti naudojami duomenys tų finansinių metų, kurių finansinės ataskaitos yra patvirtintos. Apskaičiuojant negali būti naudojami duomenys, kurie įtraukti į apskaitą jau patvirtinus Projektų finansavimo sąlygų aprašą, pagal kurį pareiškėjas ketina teikti paraišką (t. y. vėliau nei 2020-01-13).

Bendruoju atveju metinė finansinės atskaitomybė tvirtinama ne vėliau kaip per 4 mėn. nuo finansinių metų pabaigos (t. y. ne vėliau nei balandžio 30 d.), o Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiama per 30 dienų, kai juridinis asmuo įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka jas patvirtina (t. y. ne vėliau nei gegužės 30 d.). Atsižvelgiant į tai, darbuotojų metinių bendrųjų su darbo santykiais susijusių išlaidų ataskaitinio laikotarpio nustatymo laikotarpis yra nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31.

Pagal Aprašą nėra numatytų apribojimų ar draudimų dalyvauti kituose ES ar kitų fondų finansuojamuose projektuose nei įstaigoms, planuojančioms dalyvauti pagal jungtinės veiklos sutartį, nei įstaigoms, planuojančioms dalyvauti pagal bendradarbiavimo sutartį.

Svarbu įvertinti, ar įstaiga, kuri dalyvauja kituose ES ar kitų fondų finansuojamuose projektuose, negauna finansavimo toms pačioms veikloms, įrangai, asmenims ir pan., kaip ir pagal priemonės Nr. 08.4.2-ESFA-K-616 Aprašą rengiamą projektą.

Jei įvertinus visą informaciją ir aplinkybes įstaiga dalyvauja kituose ES ar kitų fondų finansuojamuose projektuose panašia apimtimi, kaip ir priemonėje Nr. 08.4.2-ESFA-K-616, paraiškoje turi būti pateikta tai paaiškinanti informacija ir nurodyta, kad pagal priemonę Nr. 08.4.2-ESFA-K-616 planuojamame įgyvendinti projekte finansavimo tiems patiems asmenims toms pačioms veikloms vykdyti ir (ar) jose dalyvauti ar tai (tokiai pačiai) įrangai įsigyti ir pan. prašoma nebus.

Vadovaujantis priemonės Nr. 08.4.2-ESFA-K-616 Aprašu, įstaigų dalyvavimas bendradarbiavimo sutarčių pagrindu yra neatlygintinas.

Daugiadalykės komandos narių sudėčiai pagrįsti gali būti pateiktos darbo sutartys (kai žinoma, koks konkretus specialistas dirbs projekte, jeigu jis jau yra įdarbintas pareiškėjo (partnerio) įmonėje) ir (ar) ketinimo protokolai (kai nežinoma, koks konkretus specialistas dirbs projekte, jeigu jis dar nėra įdarbintas pareiškėjo/partnerio įmonėje). Ketinimų protokole turi būti aptartos pagrindinės privalomos darbo sąlygos: funkcijos, pareigybės pavadinimas, alga, darbo vieta ir pan.

Be to, PFSA 48.12 punktas nustato: „jeigu pareiškėjo daugiadalykei komandai sudaryti ir projekto įgyvendinimo metu veiklai vykdyti pasirašoma tarpinstitucinio bendradarbiavimo sutartis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, turi būti pateiktos įstaigos, su kuria pasirašoma tarpinstitucinio bendradarbiavimo sutartis, pasirašytų darbo sutarčių su specialistais, sudarysiančiais daugiadalykę komandą, kopijos Aprašo 2 priedo 2 prioritetinio projektų atrankos kriterijaus atitikčiai įvertinti (jei taikoma)“.

Aprašo priedo Nr. 3 „Numatomo išbandyti modelio aprašymo forma“ 7.2. punkte (Tarpinstitucinis bendradarbiavimas (pagal šio priedo 7.1 lentelės 6 stulpelį) pateiktas baigtinis įstaigų sąrašas balams gauti.

Galima pasirašyti tarpinstitucinio bendradarbiavimo sutartis ir su kitas paslaugas, kurios nėra minimos Aprašo 3 priedo 3 7.2 punkte, teikiančiomis įstaigomis (pvz., su sveikatos priežiūros įstaiga ar kitas paslaugas teikiančia įstaiga), kurios turėtų pridėtinę vertę projekte, tačiau balai už tai nėra skiriami.

Detalesnė balų skyrimo tvarka nurodyta Aprašo 2 priedo „Projekto naudos ir kokybės vertinimo lentelė“ Prioritetinio atrankos kriterijaus Nr. 2 „Pareiškėjo ir (ar) partnerio gebėjimas sudaryti daugiadalykę specialistų, teikiančių pagalbą dviem ir daugiau lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, komandą“ aprašyme: „Paraiškos vertinimo metu projektui suteikiami papildomi 3 balai, jei pareiškėjas daugiadalykei komandai sudaryti ir projekto įgyvendinimo metu veiklai vykdyti pasirašo (turi pasirašęs) bent vieną tarpinstitucinio bendradarbiavimo sutartį su savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros biuru ir (ar) su įstaiga, kurioje teikiamos gyvensenos medicinos specialisto paslaugos, ir (ar) su socialines paslaugas teikiančia įstaiga, ir (ar) farmacijos ar klinikinės farmakologijos paslaugas teikiančia įstaiga. Jei pasirašoma tarpinstitucinio bendradarbiavimo sutartis tarp pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir (ar) antrinės, tretinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, papildomi balai neskiriami. Balai pagal sutarčių skaičių nesumuojami.“

Aprašo 6 priedas.

Aprašo 3 priedo 9 p. nurodyta, kad jame turi būti aprašomi numatomi taikyti išbandomo modelio rezultato ir proceso įvertinimo kriterijai (kokybiniai ir kiekybiniai). Projekto veiklų veiksmingumo ir gautų rezultatų vertinimo metu privalomų įvertinti rezultato ir proceso kriterijų sąrašas pateikiamas Aprašo 6 priede. Aprašo 3 priedo 9 p. turi būti nurodomi rezultato ir proceso įvertinimo kriterijai (kokybiniai ir kiekybiniai), jų skaitinės reikšmės ir numatomi pasiekti pokyčiai, numatomo taikyti įvertinimo kriterijaus duomenų šaltinis arba skaičiavimo būdas.

Aprašo 4 ir 6 priedas.

Vadovaujantis Aprašo 15 p. „Išbandžius (įgyvendinus) projektą pareiškėjas pagal pateiktą formą (Aprašo 4 priedas) turi atlikti projekto veiklų veiksmingumo ir gautų rezultatų vertinimą. Projekto veiklų veiksmingumo ir gautų rezultatų vertinimo ataskaita raštu (užpildytas Aprašo 4 priedas) pateikiama Ministerijai ne mažiau kaip du kartus per projekto įgyvendinimo laikotarpį (tikslūs terminai nustatomi projekto sutartyje), t. y. įpusėjus projekto įgyvendinimo terminui ir baigus įgyvendinti projekto veiklas, ir pristatoma ministerijai atskiro susitikimo metu.

Aprašo 4 priedo 7 p. nustatyta, kad turi būti teikiami duomenys apie Projekto veiklų veiksmingumo ir gautų rezultatų vertinimo metu privalomų įvertinti rezultato ir proceso kriterijus, kurie pateikti Aprašo 6 priede, bei apie projekto vykdytojo pasirinktus kitus rezultato ir proceso kriterijus, nurodant visų šių kriterijų pasiektas skaitines reikšmes ir pokytį.

Šis reikalavimas reiškia, kad pasirašius finansavimo sutartį projekto vykdytojas projekto pradžioje, vadovaudamasis visais 6 priedo kriterijais, turi pasirengti klausimynus, pagal kuriuos rinks duomenis apie kiekvieną 6 priedo kriterijų: atliks pacientų apklausas, rinks duomenis iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos ar elektroninių sveikatos įrašų.

Projekto vykdytojas nuo projekto įgyvendinimo pradžios turi vertinti visus 6 priede numatytus kriterijus, nes pagal juos visus, pasibaigus projektui, bus vertinami projekto pasiekti rezultatai.

Aprašo 6 priede išvardyti 42 kriterijai yra visi privalomi. Tai nurodyta šio priedo pavadinime: Projekto veiklų veiksmingumo ir gautų rezultatų vertinimo metu privalomų įvertinti rezultato ir proceso kriterijų sąrašas.

Taip, į mokymus gali būti įtraukti specialistai, kurie dalyvauja konkrečioje projekto veikloje pasirašius tarpinstitucinio bendradarbiavimo sutartį. Taip pat pridedame rodiklio P. N. 602 skaičiavimo aprašymą, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-783.

Su įstaiga galima pasirašyti jungtinės veiklos (partnerystės) arba tarpinstitucinio bendradarbiavimo sutartį. Dalyvavimo projekte forma gali būti tik vienos rūšies, t. y. arba jungtinės veiklos sutarties, arba bendradarbiavimo sutarties pagrindu.

Pagal Aprašą „Paraiškos vertinimo metu projektui suteikiami papildomi 3 balai, jei pareiškėjas daugiadalykei komandai sudaryti ir projekto įgyvendinimo metu veiklai vykdyti pasirašo (turi pasirašęs) bent vieną tarpinstitucinio bendradarbiavimo sutartį su savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros biuru ir (ar) su įstaiga, kurioje teikiamos gyvensenos medicinos specialisto paslaugos, ir (ar) su socialines paslaugas teikiančia įstaiga, ir (ar) farmacijos ar klinikinės farmakologijos paslaugas teikiančia įstaiga.“ Atkreipiame dėmesį, kad darbo užmokestis darbuotojui (daugiadalykės komandos nariui), kuris dirba institucijoje, su kuria pasirašyta tarpinstitucinio bendradarbiavimo sutartis (kuri nėra partnere projekte), nebus tinkamas finansuoti iš projekto lėšų.

Taip, daugiadalykę komandą gali sudaryti Apraše nurodyti specialistai, be to, kai kurie specialistai gali priklausyti ir kelioms daugiadalykėms komandoms. Tokiu atveju, būtina užtikrinti, kad nebūtų pažeistas teisės aktuose šiems specialistams taikomas darbo ir poilsio režimas.

Partnerystė projekte ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo sutartis – du skirtingi bendradarbiavimo būdai. Paraiškos vertinimo metu projektui suteikiami papildomi 3 balai, jei pareiškėjas daugiadalykei komandai sudaryti ir projekto įgyvendinimo metu veiklai vykdyti pasirašo (turi pasirašęs) bent vieną tarpinstitucinio bendradarbiavimo sutartį su savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros biuru ir (ar) su įstaiga, kurioje teikiamos gyvensenos medicinos specialisto paslaugos. Jei pasirašoma tarpinstitucinio bendradarbiavimo sutartis tarp pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir (ar) antrinės, tretinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, papildomi balai neskiriami. Atkreipiame dėmesį, kad darbo užmokestis darbuotojui (daugiadalykės komandos nariui), kuris yra dirbantis institucijoje, su kuria yra pasirašyta tarpinstitucinio bendradarbiavimo sutartis (kuri nėra partnere projekte), nebus tinkamas padengti iš projekto lėšų.

Balai suteikiami už modelio išbandymą skirtingo dydžio pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose, t. y. [bent vienoje mažoje] ir [vienoje vidutinio dydžio arba didelėje].

Galimi variantai:

1. Maža ir vidutinio dydžio ASPĮ, arba
2. Maža ir didelė ASPĮ, arba
3. Maža ir vidutinė ir didelė ASPĮ.

Atliekant projekto modelio mokslinio pagrįstumo vertinimą, vertinama, ar projekte aprašomas planuojamas modelis apima Aprašo 2 priede nurodytas sekcijas ir komponentes. Jeigu į projektą bus įtraukta visos minimos sekcijos ir komponentės, modelis išpildys Aprašo 2 priedo 1 kriterijaus 1 punkto (7 balai) reikalavimus. Visos Aprašo 2 priede nurodytos sekcijos ir komponentės yra rekomenduotos  Europos Komisijos.

Atsižvelgiant į LR SAM išaiškinimą, vertinant paraiškas reikalavimas  „duomenys (suformuota ataskaita) iš SVEIDRA turi būti gauti ne daugiau kaip prieš 2 mėn. iki paraiškos pateikimo Įgyvendinančiajai institucijai dienos“, nurodytas PFSA 48.8.3 p. ir PFSA 2 priedo „Projekto naudos ir kokybės vertinimo lentelė “ 3 kriterijaus aprašyme, taikomas nebus. Bus tinkamos VLK nuo 2020-01-17 išduotos pažymos.

Aprašo 40 punkto 4 kategorijos 4.1. papunktis nustato, kad tinkami finansuoti „Projekto veiklai vykdyti reikalingi prietaisai, skirti pacientų sveikatos būklei ambulatoriškai ir nuotoliniu būdu stebėti ir vertinti (nešiojamasis kompiuteris, planšetinis kompiuteris ir kt.). „Projekto veiklai vykdyti reikalingos įsigyti, adaptuoti ir įdiegti mobiliajame telefone ir planšetiniame kompiuteryje programėlės, įgalinančios stebėti pacientų sveikatos būklę ir pateikti rekomendacijas. Išlaidos tinkamos finansuoti tik tokiu atveju, jei projekte numatyta vykdyti Aprašo 2 priede nurodytą 14 komponentę (Technologijų, leidžiančių pacientams nuotoliniu būdu pateikti savo sveikatos duomenis / informaciją sveikatos priežiūros specialistams, naudojimas).

Taigi, jei projekte numatyta 14 komponentė, pacientams galima pirkti mobiliuosius telefonus ir į juos įdiegti programėles. Projekto vykdytojas turės sudaryti sąlygas Agentūrai patikros vietoje metu šias įgytas programėles ir telefonus patikrinti.

Deklaruojant su įdiegta programėle susijusias išlaidas Agentūrai gali būti teikiami šie dokumentai (bet ne visada ir nevisi – tai vertina projekto vadovas konkrečiu atveju pagal atliktus viešuosius pirkimus ir teisės aktuose numatytus reikalavimus):

• pirkimo procedūrų dokumentai;
• sutartys su tiekėjais;

• nuomos ar finansinės nuomos (lizingo) sutartys;
• prekių perdavimo–priėmimo aktai (jei numatyti sutartyje su tiekėju);
• patentai, licencijos, sertifikatai, nuosavybės teisės įrodymo dokumentai;
• individualios veiklos pažymėjimas ar verslo liudijimas, jeigu prekę atitinkamu teisiniu pagrindu teikia fizinis asmuo;
• įvedimo į eksploataciją aktai (įsigijus ilgalaikį turtą);
• dokumentai dėl priskyrimo projektui, jei nenumatyta paslaugų / prekių teikimo sutartyje;
• įsigyto turto draudimo nuo visų rizikų dokumentai (jeigu turtą privaloma drausti pagal Projektų finansavimo sąlygų aprašo ir (arba) projekto sutarties reikalavimus);
• nurašymo aktai arba kiti dokumentai (nurašant trumpalaikį turtą, tais atvejais, kai nėra kitų būdų įsitikinti, kad veikla yra įgyvendinama). Kiti tarpinės institucijos reikalaujami dokumentai, atsižvelgiant į poreikį;
• sąskaitos faktūros ar lygiaverčiai įrodomieji dokumentai;
• apmokėjimo dokumentai.

Įsigytos priemonės projekto įgyvendinimo laikotarpiu gali būti perduotos pacientui naudotis pagal įstaigoje patvirtintas procedūras.

Atkreipiame dėmesį, kad įsigytos priemonės ir mobilios programėlės turi būti susijusios su paciento priežiūra, turi gerinti jo priežiūros kokybę ir sveikatos paslaugų prieinamumą. Projekto vykdytojas turės sudaryti sąlygas Agentūrai patikros vietoje metu šias įgytas priemones ir programėles patikrinti.

Konsultacijų gydytojas-gydytojui išorės specialistų paslaugos, t. y. išlaidos už šias paslaugas PFSA nėra numatytos, bet galimos kaip nuosavo indėlio dalis. Rekomenduojame ieškoti galimybių panaudoti vidinius įstaigų resursus, įtraukiant ir kitų lygių specialistus į šias konsultacijas.

Daugiadalykė komanda gali būti sudaroma keliais būdais. Vienas jų – tai darbo sutartys su specialistais darbui projekte (pareiškėjo/partnerio įstaigoje), darbo sutartys sudaromos tarp specialisto ir įstaigos (projekto pareiškėjo arba partnerio), kurioje minėtas specialistas dirba. Kitas būdas – tarpinstitucinio bendradarbiavimo sutartis su įstaiga, kurios specialistas, numatoma, bus projekto daugiadalykės komandos nariu. Pastaruoju atveju atskiros darbo sutarties dėl darbo projekte sudaryti nereikia, kadangi darbo užmokestis tokiu atveju (kai įstaiga, kurioje dirba specialistas nėra nei pareiškėjas, nei partneris projekte) nėra tinkamos išlaidos iš projekto lėšų.

Išlaidos už išorės specialistų paslaugas daugiadalykei komandai sudaryti projekte nėra numatytos.

Pareiškėjas pirmiausiai turi įvertinti ir nuspręsti, kokiai tikslinei prie įstaigos prisirašiusių pacientų,  sergančių dviem ir daugiau lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, grupei numato taikyti inovatyvų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelį, kuris sudarytų prielaidas efektyviai pagerinti tokių lėtinėmis ligomis sergančių pacientų sveikatos priežiūrą, paslaugas teikti operatyviau, pagerinti pačių pacientų sveikatos būklę, sumažinti tokių pacientų hospitalizaciją.

Pareiškėjui apsisprendus dėl paslaugų teikimo modelio koncepcijos, turinio, veiklų, reikia detaliai aprašyti planuojamą išbandyti modelį, t. y. kaip konkrečiai bus teikiamos paslaugos pacientui, turi būti pateikti algoritmai, kuriuose schematiškai būtų pavaizduotos pacientui teikiamos paslaugos „paciento kelias“, komunikacija projekto viduje ir su tiksline grupe, įskaitant ir daugiadalykės komandos struktūrą ir sudėtį. Pareiškėjas, priklausomai nuo numatomo išbandyti paslaugų teikimo modelio ir tikslinės pacientų grupės / grupių, pats turi suformuoti daugiadalykės komandos struktūrą.

Jei su specialistais yra pasirašytos darbo sutartys, jos teikiamos su paraiška. Papildomai ketinimų protokolų teikti nebereikia.

Vertinant pateiktą paraišką bus įvertinama, ar projekte aprašomas planuojamas modelis apima sekcijas ir komponentes, rekomenduotas Europos Komisijos (http://chrodis.eu/our-work/06-multimorbidity/wp06-activities/multimorbiditycaremodel) ar kitos tarptautinės kompetentingos organizacijos (PSO, EBPO ir kt.). PFSA Priede Nr. 2 nurodytos paslaugų teikimo sekcijos ir komponentės yra naudojamos Europos Komisijos jungtinės veiklos projekte CHRODIS PLUS. CHRODIS PLUS sekcijos ir komponentės yra tinkamos taikyti planuojamuose įgyvendinti projektuose.

Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (PAFT) 421.10 papunktyje nurodyta, kad „netinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos, patirtos iš projekto vykdytojo ar partnerio įsigyjant prekes, paslaugas (įskaitant trumpalaikio ir ilgalaikio turto, taip pat nekilnojamojo turto nuomą) ar darbus“: netinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos projekto vykdytojui perkant prekes, paslaugas ar darbus iš projekto partnerio, projekto partneriui – iš projekto vykdytojo arba projekto partneriui – iš kito projekto partnerio. Tai gi, pagal PAFT atsiskaitymai tarp pareiškėjo ir partnerio(-ių) už suteiktas paslaugas ir/ar prekes yra negalimi.

Partneris nebūtinai turi vykdyti licencijuotą asmens sveikatos priežiūros veiklą (žr.  Aprašo 13 p. „galimi partneriai yra Lietuvos Respublikoje įsteigti ir vykdantys praktinę ir (ar) mokslinę veiklą asmens sveikatos priežiūros srityje viešieji ir privatieji juridiniai asmenys, juridinių asmenų filialai ar atstovybės). Partnerystė projekte turi būti pagrįsta ir turėti pridėtinę vertę, t. y. turi užtikrinti Priemonės bei projekto tikslų ir efekto, rezultato ir produkto rodiklių pasiekimą.

Jei partnerystė sudaroma dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų  – įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija yra privaloma.

Jei partneriu numatomas savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (dėl sveikatos stiprinimo, sveikos gyvensenos mokymo, lėtinių ligų prevencijos ir profilaktikos paslaugų) ar/ ir mokslinę veiklą asmens sveikatos priežiūros srityje vykdantys viešieji ir privatieji juridiniai asmenys, juridinių asmenų filialai ar atstovybės –  licencijos nereikia.

Pagal Aprašą galimi partneriai yra Lietuvos Respublikoje įsteigti ir vykdantys praktinę ir (ar) mokslinę veiklą asmens sveikatos priežiūros srityje viešieji ir privatieji juridiniai asmenys, juridinių asmenų filialai ar atstovybės. T. y. vertinant projekto partnerių atitiktį yra atsižvelgiama į veiklas, kurios yra nurodytos organizacijos įstatuose, kurie yra pateikti VĮ Registrų centrui.  Kitos veiklos, neapimančios Aprašo 13 p. išvardintų sričių, nebus laikomos atitinkančiomis Aprašo sąlygų, t. y. jeigu partnerio pagrindinės veiklos, nurodytos jo įstatuose, nėra susijusios su Apraše minimomis veiklomis, vien vykdytų tos srities projektų patirtis nebus laikoma pakankama Aprašo 13 p. nurodyto reikalavimo atitikimui.

Apraše nėra numatyta apribojimų, kad veiklos negali būti pradėtos iki sutarties pasirašymo dienos. Pagal projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – PAFT) 403.1 p. „Išlaidos turi būti patirtos ir apmokėtos tinkamu finansuoti laikotarpiu, t. y.: nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., su sąlyga, kad visos projekto veiklos nėra baigtos iki pareiškėjui pateikiant paraišką.

Taip pat, pagal PAFT 421.11 papunktį netinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos „išlaidos, kurios anksčiau buvo finansuotos (apmokėtos) iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybių biudžetų, kitų piniginių išteklių, kuriais disponuoja valstybė ir (arba) savivaldybės, ES struktūrinių fondų, kitų ES finansinės paramos priemonių ar kitos tarptautinės paramos lėšų ir deklaruotos (arba pripažintos deklaruotinomis) EK arba kitai tarptautinei institucijai ir kurioms apmokėti skyrus ES struktūrinių fondų lėšų jos būtų pripažintos tinkamomis finansuoti ir (arba) apmokėtos ir deklaruotos EK arba kitai tarptautinei institucijai daugiau nei vieną kartą“.

Jeigu minima veikla atitinka PAFT 403.1 p., Aprašo 40 p. ir kitas nuostatas, taip pat netenkina aukščiau minėtų PAFT apribojimo sąlygų, tokios išlaidos galėtų būti įtrauktos į paraišką, tačiau už jų tinkamumą yra atsakingas pareiškėjas.

Atkreipiame dėmesį, kad pildant paraišką,  paraiškos 8 dalies „Projekto veiklų įgyvendinimo grafikas“ 8.1 punkto „Projekto įgyvendinimo trukmė“ informacijoje turi būti pažymėta, kad atitinkama veikla yra pradėta iki sutarties pasirašymo, taip pat, kartu su paraiška turės būti pateikti ir pirkimo procedūrų dokumentai.

Jei perkamos tam tikros paslaugos arba paslaugų paketas, kurių viena ar kelios sudėtinės dalys skirtos darbuotojų kvalifikacijos arba kompetencijos įgijimui/ tobulinimui (pvz. į perkamą ugdymosi organizavimo modelio diegimo paslaugų paketą įtraukti darbuotojų mokymai), tai lėšos, skirtos šios paslaugos dalies išlaidoms apmokėti, paraiškoje turi būti išskirtos iš bendros paslaugos vertės ir grindžiamos taikant Dirbančiųjų mokymo valandos fiksuotąjį įkainį, nustatytą Europos Komisijos deleguotuoju reglamentu, kurio didis yra 7,43 eurai vienam asmeniui už vieną valandą.

Taip. Tai priklauso nuo pareiškėjo ir partnerių sutarimo, veiklų vykdymo pasiskirstymo, biudžeto sudarymo.

Turėtumėte atskirti dvi skirtingas sąvokas – bendrą projekto vertę ir finansavimo lėšų sumą. 46 200 eurų Jūsų atveju būtų didžiausia galima projektui skirti finansavimo iš Europos socialinio fondo lėšų suma. Kadangi pareiškėjas arba partneris turi prisidėti prie projekto įgyvendinimo 2 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, tai didžiausia galima bendra projekto vertė šiuo atveju sudarytų 47.142,86 Eur (finansavimo lėšos + Jūsų nuosavas įnašas).

Didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma – 100 000,00 eurų, neįskaičiuojant 2 procentų pareiškėjo arba partnerio nuosavo įnašo. Bet už vieną veiklą tobulinančią mokyklą projektui skiriama finansavimo lėšų suma ne didesnė kaip 23 100,00 eurų (neįskaičiuojant 2 procentų pareiškėjo arba partnerio nuosavo įnašo).

Perskaičiuoti patiems nereikia, nes Jūsų mokyklos mokinių tam tikro dalyko pasiekimų procentai nurodomi Nacionalinio egzaminų centro mokinių pasiekimų išorinio vertinimo ataskaitoje.
Atkreipiame dėmesį, kad turi būti pateikti naujausi, bet ne senesni kaip 3 metų mokinių pasiekimo išorinio vertinimo duomenys. Mokyklos, neturinčios pasiekimų išorinio vertinimo, projekte dalyvauti negali.

Taip, licencijų įsigijimas tinkamos išlaidos iš 4 biudžeto kategorijos.

Privačios mokyklos gali būti pareiškėjais (bet ne partneriais), jeigu jos teikia bendrojo ugdymo (pradinis, pagrindinis, vidurinis ugdymas) paslaugas ir turi ne senesnius kaip 3 metų mokinių pasiekimų išorinio vertinimo duomenis tos klasės ir tos ugdymo srities (dalyko), kurių pasiekimus sieks pagerinti.
Atkreipiame dėmesį, kad, remiantis projektų finansavimo sąlygų aprašo 34 punktu, de minimis pagalbos gavėjui gali būti teikiama de minimis pagalba visuose sektoriuose, išskyrus Reglamento (ES) Nr. 1407/2013 1 straipsnio 1 dalyje išvardytus sektorius ir veiklas.

Iš projekto partnerių pirkti paslaugų negalima, tačiau konsultantai gali būti įdarbinti projekte ir gauti darbo užmokestį.

Galimi pareiškėjai pagal priemonę „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas“ yra savivaldybių administracijos, mokyklos, vykdančios bendrojo ugdymo programas. Taip pat į projektą turi būti įtrauktas privalomas partneris – ne mažiau kaip 1 mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas (veiklą tobulinanti mokykla). Kitais partneriais gali būti viešieji juridiniai asmenys, veikiantys švietimo srityje.
Kurčiųjų reabilitacijos centras nėra bendrojo lavinimo mokykla, todėl šio kvietimo projekte gali dalyvauti tik kaip partneris. Tačiau Jūsų minėti kurčiųjų ugdymo centrai, gali būti ir pareiškėjais, ir partneriais.

Ne. Atkreipiame dėmesį, kad remiantis projektų finansavimo sąlygų aprašo 30 punktu projektai privalo turėti dalyvaujančių projekte mokyklų naujausius, bet ne senesnius kaip 3 metų mokinių pasiekimų išorinio vertinimo duomenis tos klasės ir tos ugdymo srities (dalyko), kurių pasiekimus sieks pagerinti.

Pareiškėju (ir partneriu) gali būti ir konsultuojanti, ir veiklą tobulinanti mokykla. Atkreiptinas dėmesys, kad, jei paraišką teiks konsultuojanti mokykla, į projektą turės būti įtrauktos bent dvi veiklą tobulinančios mokyklos, kad būtų pasiektas  PFSA 28 punkte nurodytas privalomas stebėsenos rodiklis.

Visų pirma, pareiškėjas paraiškos 5.4. punkte turėtų identifikuoti visas projekto įgyvendinimo rizikas, jas įvertinti, numatyti priemones joms eliminuoti arba mažinti. Pvz., rizikinga į projektą įtraukti mokyklą, esančią švietimo įstaigų optimizavimo plane. Aišku, įgyvendinimo metu gali atsirasti ir nenumatytų situacijų, tuomet kiekviena tokia problema sprendžiama individualiai.

Taip, bus laikomi vykdančiu personalu ir priskiriami 5-tai kategorijai, jeigu tai – ne administruojantis personalas. Projektą administruojančio personalo (pvz., projekto vadovo, koordinatoriaus, finansininko, pirkimų specialisto, asmens, atsakingo už projekto stebėseną, ir pan.) darbo užmokesčio išlaidos priskiriamos 7 kategorijai.

Savivaldybės teikiamą paraišką pasirašo administracijos direktorius. Sprendžiant klausimą dėl Tarybos įgaliojimo būtinumo, reikia vadovautis teisės aktais ir savivaldybėje taikoma praktika.

Pagal šį Aprašą specialioji mokykla paraiškos teikti ir tobulinti savo veiklos negalėtų, kadangi neturi mokinių pasiekimų išorinio vertinimo rezultatų.

Mokykla, pasirinkdama tobulintiną ugdymo sritį ir planuodama veiklas, gali žiūrėti plačiau ir matematikos pasiekimus gerinti per mokinių loginio, kritinio mąstymo, integravimo ir analizės, nestandartinių situacijų nagrinėjimo, dėsningumų atpažinimo ir pan. gebėjimų tobulinimą. Visiškai logiška, jog tokie gebėjimai ugdomi ir kitose srityse (dalykuose), todėl tik nuo paraiškos teikėjo pasirinkimo ir pagrindimo priklauso, ar su kitomis ugdymo sritimis ar dalykais susijusios veiklos, tobulinančios matematikai svarbius gebėjimus, gali būti laikomos tikslingomis.

Pagrindinis kiekvieno šios priemonės projekto siekis – mokinių pasiekimų pagerinimas. Ar pasiektas šis rezultatas, bus nustatoma įvertinus pasirinktos klasės mokinių pasirinktos tobulinti ugdymo srities (dalyko) pasiekimų pokytį projekto pabaigoje (arba per metus po projekto pabaigos) lyginant su mokinių pasiekimų duomenimis, teikiamais kartu su paraiška. Galima projekto trukmė – iki 24 mėn.  Taip pat atkreipiame dėmesį, jog projektu turi būti siekiama 28 PFSA punkte išvardytų stebėsenos rodiklių.

Projektui skiriamos lėšos apskaičiuojamos remiantis projekte dalyvaujančių veiklą tobulinančių mokykla skaičiumi. Kaip bus panaudotos projektui skirtos lėšos, sprendžia paraiškos teikėjas kartu su partneriais. Svarbu, kad būtų laikomasi projektų įgyvendinimui nustatytų reikalavimų.

Ne, negalima. Veiklą tobulinanti mokykla turi pasirinkti, kurios vienos ugdymo srities (dalyko) ir vienos klasės pasiekimus sieks pagerinti. Mokykla turėtų siekti gerinti arba pradinio ugdymo (4 kl. standartizuoti testai), arba 5–8 klasių (8 kl. standartizuoti testai), arba 9–10 klasių (10 kl. PUPP) mokinių pasiekimus.

Jūs turėtumėte remtis 53.4 PFSA punktu, nurodančiu, kad su paraiška paraiškos teikėjas turi pateikti „dokumentą (išrašą iš Nacionalinio egzaminų centro (dabar – Nacionalinės švietimo agentūros) ataskaitos) apie kiekvienos projekte dalyvaujančios mokyklos naujausius, bet ne senesnius kaip 3 metų atitinkamų mokinių pasiekimų išorinio vertinimo duomenis tos klasės ir tos ugdymo srities (dalyko), kurių pasiekimus planuoja gerinti projekto metu“.

Taip, gali, jeigu dirba pagal bendrojo ugdymo programą ir turi ne senesnį nei 3 metų mokinių pasiekimų išorinį vertinimą.

Projektą vykdančiu personalu gali būti laikomas asmuo, įgyvendinantis projekto veiklas, taip pat ir mokytojai, jeigu jie vykdo projekte numatytas veiklas. Atkreipiame dėmesį, kad tiek projekto vadovas, tiek finansininkas laikomi projektą administruojančiu personalu ir jų išlaidos yra priskiriamos „Netiesioginių išlaidų ir kitų išlaidų pagal fiksuotąją projekto išlaidų normą“ kategorijai (7 kategorija).

Taip, toks pasirinkimas gali būti tikslingas. Visiškai logiška, jeigu siekiant pagerinti kurios nors klasės mokinių pasiekimus su jais pradedama dirbti gerokai anksčiau.

Taip. PFSA nenumato jokių apribojimų dėl mokyklų iš skirtingų savivaldybių dalyvavimo.

Teigiamo pokyčio dydis nėra apibrėžtas. Projekto įgyvendinamos veiklos turi prisidėti prie pasirinktos ugdymo srities (dalyko) ir klasės mokinių pasiekimų gerinimo, t. y. teigiamo pokyčio.

Konsultantais gali būti ir vadovėlių autoriai, jeigu jie turi reikiamos patirties mokyklų veiklos tobulinimo srityje.

Remiantis projektų finansavimo sąlygų aprašo 14 punktu, galimi partneriai yra viešieji juridiniai asmenys, veikiantys švietimo srityje.

Taip, gali. Atkreipiame dėmesį, kad remiantis 15 priemonės „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas“ PFSA punktu, jeigu pareiškėjas yra bendrojo ugdymo mokykla, ji gali teikti tik vieną paraišką kuriai nors iš 11 PFSA punkte numatytų remiamų veiklų.

Taip, gali. Veiklą tobulinanti mokykla gali dalyvauti tik viename projekte, konsultuojančiajai mokyklai tokių apribojimų nėra

Ne, šis kvietimas skirtas bendrojo ugdymo mokykloms.

Mokykla, nevykdžiusi mokyklos veiklos išorės vertinimo, projekte dalyvauti gali, tačiau ji negaus vertinimo  balų už antrąjį kriterijų. Atkreipiame dėmesį, kad sumuojami visų veiklą tobulinančių mokyklų rezultatai ir dalijami iš šių mokyklų skaičiaus. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad antrojo kriterijaus vertinimui tinkamas bet kada atliktas išorės vertinimas.

30 PFSA punkte kalbama apie Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo, kurį atlieka Nacionalinis egzaminų centras (dabar Nacionalinė švietimo agentūra), duomenis.

Taip, gali.

Ne, nebūtina. 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo apraše prie šio rodiklio (P.S.382) nurodyta, kad „stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo įtraukiamas į mokymų dalyvių sąrašą“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal šio rodiklio įskaitymo metodiką mokymai turėtų būti ne trumpesni kaip 8 akademinės valandos.

Taip, gali.

Jei ši organizacija teiks paslaugas, viešasis pirkimas turi būti vykdomas. Tokiu atveju su paraiška turite pateikti įrodymus, kad įsigijote šias paslaugas ir turite sutartį, kad ši organizacija vykdys konsultavimą projekto finansavimo sutarties pasirašymo atveju. Kitu atveju, viešasis juridinis asmuo, veikiantis švietimo srityje, gali būti papildomai įtrauktas ir kaip projekto partneris. Tada viešojo pirkimo vykdyti nebūtina, o organizacijos darbuotojams bus galima mokėti darbo užmokestį iš projekto lėšų.

Taip, gali.

Projektų finansavimo sąlygų apraše nėra nustatyta minimalaus mokinių pasiekimų rezultato skirtumo tarp konsultuojančios ir veiklas tobulinančių mokyklų. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad tuo atveju, kai konsultuojanti mokykla turi tik minimaliai geresnius rezultatus, prie partnerių pasirinkimo pagrįstumo dalies (paraiškos 5.3 punktas) turėtumėte pateikti argumentus, kodėl nebuvo pasirinkta konsultuojanti mokykla su aukštesniais pasiekimais.

Vertinant mokyklas pagal jų priskyrimą skirtingų tipų gyvenamosioms vietovėms bus vadovaujamasi ne Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika, bet Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme apibrėžtomis sąvokomis. Visos Lietuvos miestuose (ne tik savivaldybių centruose) esančios mokyklos bus laikomos miesto mokyklomis.

Taip, gali. Projekte kaip konsultantai gali dalyvauti įstaigos, organizacijos ir pavieniai asmenys (taip pat ir privatūs juridiniai asmenys), turintys patirties mokyklų veiklos tobulinimo srityje. Atkreipiame dėmesį, kad konsultantu (-ais) nėra laikomi tie asmenys, organizacijos, institucijos, ar mokslininkai, iš kurių planuojama pirkti projekto produktus (pavyzdžiui, sukurtą modelį, virtualią aplinką ir pan.) ar su jais susijusias paslaugas (pavyzdžiui, diegimą ir pan.).

Jeigu pareiškėjas, vykdydamas Aprašo 10 punkte nurodytą veiklą, gauna naudą, išlaidos finansuojamos kaip pareiškėjo de minimis pagalba.

Taip. Į mokymų programą turi įeiti visi trys Jūsų minėti pogrupiai. Mokymų programos trukmė – 480 valandų yra minimali programos trukmė.

Taip, tai ir  reikštų, kad turintis kvalifikaciją ir dirbantis, pvz., programuotoju asmuo gali mokytis specializacijos kompetencijų ir (arba) specializacijos modulių pagal temas nurodytas Aprašo 5 priedo 6.1 punkte. Mokymai pagal nurodytas temas negali būti trumpesni kaip 480 val. Be to, darbuotoją galima perkvalifikuoti: pvz., finansininką perkvalifikuoti į programuotoją – jis persikvalifikuotų pagal priedo 5.1 punkte numatytą programą, kuri nebūtų trumpesnė kaip 480 val., ir prireikus dar galėtų mokytis papildomų specializacijų, kurios nurodytos 5.2 punkte (šiuo atveju 5.2 punkte nurodytų specializacijų mokymo trukmė nereglamentuojama).

Vadovaujantis Aprašo 27 punkto reikalavimais, dalyvis visą mokymosi laikotarpį turi būti įdarbintas pagal darbo sutartį.

Aprašas nenumato apribojimų, kokiu darbo krūviu projekto dalyvis turi  būti įdarbintas tada, kai baigia dalyvauti projekto veiklose, tačiau atkreipiame dėmesį, kad pagal Aprašo 9   punkte sakoma, jog „priemonės tikslas – užtikrinti nuolatinį darbuotojų kvalifikacijos lygio palaikymą, jų profesinį mobilumą ir gebėjimą sparčiai persiorientuoti į kito ūkio sektoriaus veiklas, siekiant sudaryti galimybę įmonių darbuotojams gauti aukščiausios kokybės mokymus“. Taigi dalyvis, gavęs aukščiausios kokybės mokymus, kurie suteikia kompetenciją pradėti dirbti pagal Aprašo 19.2 punkte nurodytas profesijas ir dirbantis galimai ne visu etatu, neturės galimybės realizuoti savo užsibrėžtų tikslų, dirbti ir tobulėti pagal profesiją, kurią tobulino projekto mokymuose.

Jei tiesioginėse veiklose ranga sudaro 100 proc., t. y jei visos paslaugos perkamos, paraiškos 7 p. „Projekto biudžetas“ prie 7 kategorijos „Netiesioginės išlaidos ir kitos išlaidos pagal fiksuotąją projekto išlaidų normą“ reikia nurodyti, ar netiesioginės išlaidos taip pat bus rangos išlaidos, t. y. ar iš netiesioginių išlaidų bus perkamos paslaugos, ar bus įdarbinami asmenys. Jeigu įgyvendinant projektą 100 proc. naudojama ranga, tada netiesioginės išlaidos grindžiamos tiek paraiškoje, tiek įgyvendinant projektą.

Kiekvieną kartą, kai asmuo įdarbinamas toje pačioje įmonėje, turi būti pildomas galutinio naudos gavėjo de minimis patikros lapas (nes per mokymų laiką gali pasikeisti įmonės padėtis).

Aprašo 19.2 p. nurodyta mokymų trukmė yra apskaičiuojama astronominėmis valandomis.

Vertinant pareiškėjo atitiktį pagal Aprašo 19.4 p. nurodytą specialųjį projektų atrankos kriterijų informacija vertinama kompleksiškai (vertinama pagal Juridinių asmenų registro duomenis – t. y . vertinami ir pareiškėjo įstatai ir finansinių ataskaitų duomenys, bei viešai prieinama informacija apie pareiškėjo vykdomas veiklas).

Aprašo 19 p. yra nurodomi specialieji projektų atrankos kriterijai, kuriuos kiekvienas projektas turi atitikti. Aprašo 19.3 p. yra nurodytas vienas iš privalomų kriterijų, t. y. projekte numatyta įdarbinti pagal profesiją ne mažiau kaip 60 proc. mokytų darbuotojų. Įgyvendinimo metu nepasiekus šio reikalavimo būtų vykdomi veiksmai numatyti Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 22 skirsnyje (atsižvelgiant į visas susijusias aplinkybes).

Ne, netinka, nes pagal Aprašo 27 punkte nurodytą reikalavimą tinkama projekto tikslinė grupė yra įmonių darbuotojai.

Pagal Aprašo 28 p. nurodytus reikalavimus dalyvis visą mokymosi laikotarpį turi būti įdarbintas pagal darbo sutartį.

Projekto dalyvis turi išdirbti nepertraukiamai vienoje įmonėje ir jai būtų skirta de minimis suma.

Jeigu vienas iš narių yra Lietuvoje registruota įmonė ir ji atitinka Aprašo 19.4 p. taikomus reikalavimus, tai toks pareiškėjas yra tinkamas.

Mokymai gali vykti ir šeštadieniais, tačiau atkreipiame dėmesį, kad dalyvių darbo užmokesčio išlaidos tinkamos tik tuo atveju, jei mokymai vyksta darbo metu.

Teikiant metinius finansinių ataskaitų rinkinius aiškinamųjų raštų teikti nereikia.
Tarpiniai einamųjų ataskaitinių finansinių metų įmonės (partnerio) rinkiniai, nurodyti Aprašo 60.4 punkte, turi būti teikiami už 2016 m. I pusmetį.

Atsižvelgiant į tai, kad partnerių darbuotojai projekte gali būti tik, kaip tikslinė grupė, o projekto vykdymas ir administravimas yra priskirtas pareiškėjui, pirkimus gali vykdyti tik pareiškėjas.

Atsižvelgiant Aprašo 4.1 p. Kompetencijų ugdymo iniciatyva – kvalifikacijos kėlimo renginys, trunkantis ne mažiau kaip 8 akademines valandas, kurio metu kompetenciją įgijo ne mažiau kaip 10 asmenų.
Pavyzdžiui, jeigu buvo organizuoti mokymai viena tema, bet skirtingoms grupėms, t.y. skirtingi asmenys įgijo tą pačią kvalifikaciją skirtingu metu ir abu renginiai užtruko ne mažiau kaip 8 akademines valandas ir apmokyti ne mažiau kaip 10 asmenų, tokie renginiai bus įskaityti kaip atskiros iniciatyvos.
Tęstiniai mokymai tai pačiai grupei bus laikomi viena iniciatyva.

Projekte numatyta tikslinė grupė, projekto partnerių – privačių juridinių asmenų – darbuotojai (įdarbinti pagal darbo sutartis).
Dirbantys pagal individualios veiklos pažymėjimą kaip partneris projekte dalyvauti negali.

Pareiškėjo darbuotojai negali dalyvauti mokymuose. Pareiškėjui priskiriamos projekto vykdymo ir administravimo funkcijos.

Projekte kiekvienas atskiras juridinis asmuo (atskira įmonė) skaičiuojamas kaip atskiras partneris. Jeigu viename projekte dalyvauja trys susijusios įmonės, tuomet jos skaičiuojamos kaip trys partneriai.

Apribojimų projekto partneriams dalyvauti keliuose projektuose Apraše nėra numatyta. Svarbu, kad mokomas darbuotojas nedalyvautų tokiuose pačiuose mokymuose kelis kartus.

Taip, tinkama, nes pagal apibrėžimą „viešosios įstaigos, kurių savininko (dalininko) teises…>“ reiškia, kad savivaldybė ar valstybė nebūtinai turi būti 100 proc. steigėja, ji gali būti ir dalininkė. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad būtina atitikti ir kitus Projekto finansavimo sąlygų aprašo (PFSA) šiai priemonei keliamus reikalavimus.

Konkrečios įrangos neprivaloma numatyti pildant paraiškos biudžetą. Tokiu atveju (jeigu galutiniai naudos gavėjai nėra žinomi iš anksto) rekomenduojame nustatyti vidutinę sumą vienam naudos gavėjui, kuri jam bus skirta įrangai, įrenginiams, kitam turtui įsigyti. Tą sumą padauginus iš naudos gavėjų (įmonių) skaičiaus bus gauta bendra įrangai, įrenginiams numatoma suma.

Galutinis naudos gavėjas gali dalyvauti tik viename projekte, įgyvendinamame pagal priemonę „Parama socialiniam verslui“. Pagal šią priemonę vienoje apskrityje bus finansuojama po vieną projektą, todėl galutinis naudos gavėjas gali dalyvauti tik tos apskrities, kurioje jis yra įsteigtas ir vykdys veiklą, projekte.

Pagal Aprašo 38 p. 2 lentelės 5.5 p. tinkamos finansuoti laikomos išlaidos projekto vykdytojui ar partneriui priklausančio ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos pro rata principu, t. y. kiek jis nusidėvėjo naudojamas konkrečių mokymų vykdymo metu.

Išlaidų tinkamumas turi atitikti finansavimo reikalavimus, nurodytus Rekomendacijose dėl projektų išlaidų atitikties Europos Sąjungos struktūrinių fondų reikalavimams (Rekomendacijos dėl projektų išlaidų atitikties Europos Sąjungos struktūrinių fondų reikalavimams | 2014-2020 Europos Sąjungos fondų investicijos Lietuvoje (esinvesticijos.lt))

Finansinės nuomos (lizingo) būdu įsigyto turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos tinkamos, jei atitinka  finansavimo reikalavimus nurodytus Rekomendacijose. Prašome atkreipti dėmesį į 10.8 p. bei 191-196 p. reikalavimus.

Jeigu pažymėjimus išduos verslo asociacija, su paraiška pateikiama jungtinės veiklos sutartis (jeigu verslo asociacija yra projekto partneris) arba bendradarbiavimo sutartis su verslo asociacija.

Pagal šiame Apraše numatytus reikalavimus nuotoliniai mokymai negali būti finansuojami

Atkreipiame dėmesį, kad teikiant paraišką pagal Projektų finansavimo sąlygų aprašo 19.1 ir 19.3 p. numatytas finansuoti veiklas netiesioginės išlaidos apmokamos taikant fiksuotąją projekto išlaidų normą pagal Projektų finansavimo ir administravimo taisyklių 433.3 papunktį, t. y. fiksuotoji norma sudaro 40 procentų projektą vykdančio personalo išlaidų (40 proc. nuo 5 kategorijos išlaidų sumos išskyrus papildomas tinkamas finansuoti išlaidas) ir taikoma daliai tinkamų finansuoti projekto išlaidų (įskaitant netiesiogines išlaidas) apmokėti. Tai reiškia, kad netiesioginės projekto išlaidos skaičiuojamos nuo visų projekto vykdymo išlaidų, išskyrus dalyvių darbo užmokesčio išlaidas, kurios gali būti tik kaip nuosavas įnašas projekte.

Ne, iš projekto partnerio (taip pat iš pareiškėjo) negalima pirkti jokių paslaugų.

Kadangi projektai bus įgyvendinami 2019 m., rekomenduojame vadovautis naująja tvarka.

Sudaryti papildomus susitarimus prie darbo sutarčių.

Idėja turi būti inovatyvi tose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kuriose bus diegiama.

Taip, gali, tačiau atkreipiame dėmesį, kad tokia mokykla pareiškėju gali būti tik vienoje paraiškoje.

Taip, gali, tačiau projektai turi būti nukreipti į skirtingų ikimokyklinio ugdymo mokyklų veiklos tobulinimą, t. y. paraiškose negali dubliuotis veiklą tobulinančios ikimokyklinio ugdymo mokyklos.

Taip, gali.

Ne, nebūtina. 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo apraše prie šio rodiklio (P.S.382) nurodyta, kad „stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo įtraukiamas į mokymų dalyvių sąrašą“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal šio rodiklio įskaitymo metodiką, mokymai turėtų būti ne trumpesni kaip 8 akademinės valandos.

Taip, gali. Projekte kaip konsultantai gali dalyvauti kitos organizacijos, institucijos, pavieniai asmenys ar mokslininkai, turintys veiklos tobulinimo arba inovatyvių ugdymo organizavimo ir / ar tobulinimo patirties.  Atkreipiame dėmesį, kad konsultantais nėra laikomi tie asmenys, organizacijos, institucijos, ar mokslininkai, iš kurių planuojama pirkti projekto produktus (pavyzdžiui, sukurtą modelį, virtualią aplinką ir pan.) ar su jais susijusias paslaugas (pavyzdžiui, diegimą ir pan.)

Taip, galima, svarbu, kad abu modeliai būtų pagal vieną iš remiamų veiklų, kurios numatytos Projektų finansavimo sąlygų aprašo 19 p.

Už paraiškos rengimą yra atsakingas pareiškėjas ir savo bei partnerių indėlį į paraiškos rengimą pasiskirsto bendru sutarimu. Už projekto įgyvendinimą pasirašius projekto sutartį yra atsakingas projekto vykdytojas, kuris ir turės užtikrinti sklandų projekto įgyvendinimo procesą. Sėkmingam darbui su projekto partneriais rekomenduojame sudaryti bendradarbiavimo sutartis, kuriose būtų aptarti visų šalių įsipareigojimai, bei finansiniai klausimai.

Ne, jokių apribojimų dėl darželio dydžio ar reikalavimų vaikų skaičiui Projektų finansavimo sąlygų apraše nėra nustatyta.

Tokį statusą turintis darželis gali būti pareiškėju, tačiau negali būti partneriu projekte, kadangi vadovaujantis Projektų finansavimo sąlygų aprašo 22 p., galimi partneriai yra viešieji juridiniai asmenys, veikiantys švietimo srityje, registruoti Lietuvos Respublikoje.

Taip, gali. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad tokiu atveju gali būti taikomos de minimis sąlygos. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad UAB negali būti partneriu projekte, vadovaujantis projektų finansavimo sąlygų aprašo 22 p.

Ne, negali. Projektų finansavimo sąlygų aprašo 22 p. yra apibrėžta, kad pareiškėju gali būti pradinė mokykla, vykdanti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, t. y. turi būti vykdomos abi programos.

Vadovaujantis Projektų finansavimo sąlygų aprašo 22 p., galimi pareiškėjai yra savivaldybių administracijos, ikimokyklinio ugdymo mokyklos (lopšelis – darželis, darželis, universalus daugiafunkcinis centras, pradinė mokykla, vykdanti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas). Skliausteliuose nurodytų įstaigų sąrašas yra baigtinis, todėl pagal šiuo metu galiojančias sąlygas, pagrindinio ugdymo mokyklos, gimnazijos, progimnazijos, profesinio mokymo centrai negali būti nei veiklą tobulinančios, nei konsultuojančios mokyklos, tačiau atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija planuoja Projektų finansavimo sąlygų aprašo keitimą, kuriuo šis sąrašas galimai bus praplėstas, įtraukiant ir bendrojo ugdymo mokyklas, vykdančias ikimokyklinio ir  priešmokyklinio ugdymo programas. Informaciją apie aprašo pakeitimą galite sekti tinklalapyje www.esinvesticijos.lt .

Ne, negali. Vadovaujantis Projektų finansavimo sąlygų aprašo 22 p., galimi partneriai yra viešieji juridiniai asmenys, veikiantys švietimo srityje, registruoti Lietuvos Respublikoje.

Ne, negali. Vadovaujantis Projektų finansavimo sąlygų aprašo 6 p., Konsultuojanti mokykla turi turėti veiklos tobulinimo arba inovatyvių ugdymo organizavimo ir / ar tobulinimo patirties, kuria dalinsis su veiklą tobulinančia ikimokyklinio ugdymo mokykla, siekdama pagerinti ugdymo organizavimą ir (ar) ugdymo turinio kokybę, tai reiškia, kad Konsultuojanti mokykla turi sukaupusi patirtį, kurios neturi Veiklą tobulinanti mokykla.

Prieš pateikdamas paraišką (projekto įgyvendinimo metu – prieš įtraukdamas į sąrašą naują galutinį naudos gavėją) pareiškėjas privalo užpildyti Aprašo 3 priedą, t. y. įsitikinti, kad galutinis naudos gavėjas  gali gauti de minimis pagalbą – veikia tuose sektoriuose, kuriuose de minimis pagalba pagal šiuo atveju taikomą de minimis reglamentą gali būti teikiama ir patikrinti ar Aprašo 53.4 punkte nurodytame Registre galutinis naudos gavėjas turi teisę gauti de minimis pagalbą, t.y. ar neviršys de minimis pagalbos dydžio, nurodyto Aprašo 53.3 ir 53.4 punktuose. Rekomenduojame, jei galutinis naudos gavėjas gali gauti de minimis pagalbą, iki paraiškos pateikimo šią pagalbą rezervuoti Registre. Tokiu atveju projekto vykdytojui bus paprasčiau įgyvendinti Aprašo 54 punkte numatytą pareigą ne vėliau kaip per 5 d.d. nuo de minimis pagalbos suteikimo dienos pateikti duomenis apie galutiniam naudos gavėjui suteiktą de minimis pagalbą Registrui, t.y. užregistruoti de minimis sumą, kadangi nekils rizika, jog šią sumą išnaudos kiti potencialūs pagalbos teikėjai (ji bus rezervuota).

De minimis tvarkos aprašas yra įkeltas:

http://www.esinvesticijos.lt/docview/?id=6200&h=61c7e&t=De%20minimis%20tvarkos%20rekomendacijos

Kai galutinis naudos gavėjas yra ne pareiškėjas – dalyviai yra trečiųjų šalių darbuotojai. Trečiųjų šalių (privačių juridinių asmenų) projektų dalyvių darbo užmokestis pagal PFSA 43 punkte nurodytą tyrimą yra 6,52 Eur / val. (tyrimo 1 lentelė 46 eilutė).

Tais atvejais, kai galutinis naudos gavėjas yra pareiškėjas, dalyvių darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomi tyrimo 1 lentelėje pagal EVRK kodus nurodyti fiksuotieji įkainiai.

Užtenka laisvos formos dokumento, kuriuo nurodoma, jog bus padengiamas nuosavas indėlis ir netinkamos išlaidos. Rekomenduojame dokumente nenurodyti konkrečios sumos, o tik procentinę išraišką, pagal paraiškoje numatomą finansavimo intensyvumą.

Su paraiška PFSA 3 priedo teikti nereikia.

Sėkmės atveju PFSA 3 priedą projekto vykdytojas kiekvienam galutiniam naudos gavėjui teiks deklaruodamas išlaidas su kiekvienu mokėjimo prašymu.

Su paraiška reikia pateikti dokumentus, nurodytus Aprašo 63 punkte.

„Vienos įmonės“ deklaraciją galutiniai naudos gavėjai teikia pareiškėjui, kad pareiškėjas galėtų įvertinti, ar galutinis naudos gavėjas gali gauti de minimis pagalbą taip, kaip nurodyta PFSA 53.4 punkte.

Visos tinkamos finansuoti tiesioginės išlaidos, nurodytos PFSA 42 punkto 5 išlaidų kategorijoje, dalijamos iš stebėsenos rodiklyje nurodyto unikalių dalyvių skaičiaus. Gauta suma negali viršyti 1500 eurų – taip kaip nurodyta PFSA 38 punkte.

Aukščiausiojo lygio vadovo išlaidos gali būti tinkamos tik tuo atveju, jeigu jis atlieka ir specialisto funkcijas, kurios yra nurodytos pareigybės aprašyme ar kt. dok., ir jeigu jis mokysis ne vadovavimo, o specialisto pareigomis reikalingų įgūdžių didinimo.

Taip, pareiškėjas gali būti VŠĮ, kurio steigėjai yra fiziniai asmenys. Atkreipiame dėmesį,  kad VŠĮ, kaip pareiškėjai,  pagal PFSA 8.2 punktą tinkamos tik, tos viešosios įstaigos,  kurių pagrindinė veikla yra teikti inovacijų konsultavimo ir (ar) inovacijų paramos paslaugas bei  viešosios įstaigos, kurių pagrindinė veikla yra teikti verslumo skatinimo ir įmonių konkurencingumo didinimo paslaugas, kai galutinių naudos gavėjų pagrindinė veikla priskiriama EVRK 2 red. skyriui, grupei ar klasei, nurodytai PFSA 7 priede.

Ne, nuosavas indėlis vadovaujantis PFSA 40 punkto 2 lentelėje 5.9 punkte nurodyta informacija, gali būti tik mokomų darbuotojų darbo užmokestis, apmokamas pagal PFSA 43 punktą yra tinkamas kaip nuosavas galutinio naudos gavėjo įnašas. Pagal PFSA 41 punktą projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kurios nepadengia projektui skiriamo finansavimo lėšos , turi būti finansuojama iš projekto vykdytojo ir (ar) galutinio naudos gavėjo (-ų) lėšų.

Pagal PFSA 29 punktą „Tinkama projekto tikslinė grupė yra juridinių asmenų darbuotojai“.

Pagal PFSA 29 punktą „Tinkama projekto tikslinė grupė yra juridinių asmenų darbuotojai“.

Asociacijos, kaip galutiniai naudos gavėjai, nebūtų tinkamos, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymu:

Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo.

Ekonominė veikla – savo rizika plėtojama reguliari asmens veikla siekiant pelno arba individualios veiklos atveju – pajamų, apimanti prekių pirkimą ar pardavimą, prekių gamybą, darbų atlikimą ar paslaugų teikimą kitiems asmenims už atlygį.

Įmonių koncernams šiuo metu nėra sudaryta galimybė teikti paraiškas ir jie PFSA nėra nurodyti tarp galimų pareiškėjų.

Fiksuotieji įkainiai nurodyti PFSA 43- 46 punktuose. Mokytojų fiksuotasis įkainis pagal šį PFSA nenumatytas. Grindžiant išlaidas paraiškoje galite naudotis : statistikos departamento skelbiamais duomenimis; pareiškėjo pateikiamais  vidutiniais darbo užmokesčio dydžiais apie įprastai įmonėje ar organizacijoje taikomą darbo užmokestį už tas pačias funkcijas ar pareigas; panašių projektų istoriniais duomenimis.

Pagal esamą kriterijaus formuluotę konkretus apdraustųjų skaičius nėra nurodomas, todėl vertinant atitiktį šiam kriterijui, pareiškėjas būtų laikomas atitinkantis kriterijaus reikalavimus turėdamas tik vieną apdraustąjį.

Pagal PFSA 42 p. tinkamos finansuoti išlaidos yra tik mokomų asmenų tiesiogiai su projektu susijusios kelionės į užsienio valstybę išlaidos, kurios nurodytos PFSA 45 p.   mokomų asmenų kelionių mokytis į užsienį fiksuotojo įkainio tyrime.

Pagal PFSA 42 p. tinkamos finansuoti išlaidos yra tik mokomų asmenų tiesiogiai su projektu susijusios kelionės į užsienio valstybę išlaidos, kurios nurodytos PFSA 45 p.   mokomų asmenų kelionių mokytis į užsienį fiksuotojo įkainio tyrime.

Skaitmeninimo technologijos turi būti realiai diegiamos arba jau įdiegtos, planuojamos diegti skaitmeninimo technologijos nebus vertinamos kaip tinkamos. Pagrindimas pateikiamas pagal PFSA 4 priedo 4 punktą.

Naudos gavėjo veiklos vykdymo veikla bus vertinama pagal naudos gavėjo registracijos vietą arba, jeigu vykdo veiklą kitoje vietoje, reikia pateikti nuomos ar panaudos sutartis, ar kitą veiklos vietą pagrindžiantį dokumentą.

Paraišką gali teikti tik juridinis asmuo, kuris nurodytas minėtoje interneto svetainėje ir atitinka PFSA 8.3 ir 21.2 punktų reikalavimus. Skaitmeninių inovacijų centras ir koordinatorius pagal PFSA laikomas tuo pačiu subjektu, koordinatoriai yra tinkami pareiškėjai.

Pagrindine veikla galėtų būti laikoma veikla, iš kurios gaunamos pajamos ir kuri nurodoma finansiniuose apskaitos dokumentuose, kurie yra pateikti Registrų centrui: balanse (pirmame lape) bei aiškinamajame rašte.

Prioritetas bus teikiamas tik tiems projektams, kuriuose numatoma didesnį darbuotojų skaičių apmokyti, diegiant (įdiegus) skaitmeninimo technologijas tik gamybos procesuose. Lietuvoje pramonės įmonės skatinamos diegti skaitmeninimo technologijas (pvz., yra sukurta priemonė „Pramonės skaitmeniniams LT+), tačiau skaitmeninimo technologijų įdiegimas pareikalaus kitokios kompetencijos darbo jėgos, kuri gebėtų dirbti su tokiomis technologijomis. Todėl prioritetas suteikiamas projektams, kurie numato apmokyti darbuotojus būtent tokių kompetencijų, kurios reikalingos diegiant ar įdiegus skaitmeninimo technologijas gamybos procesuose.“ Taigi gamybos procesai išskirti atsižvelgiant į Europos Komisijos iniciatyvas ir siekiant sinergijos su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojama priemone „Pramonės skaitmeninimas LT“.

Ne, negalime, nes šiuo kvietimu norima kelti darbuotojų kompetencijas, o ne organizacijos procesų efektyvumą. Tokiems mokymams yra numatytos kitos priemonės.

Nebūtinai. Projektą šio kriterijaus kontekste vertinsime plačiau – kaip laikiną veiklą, nukreiptą į unikalaus tikslo pasiekimą, turinčią aiškią pradžią ir pabaigą, baigtinius išteklius ir naudojančią griežtai apribotą biudžetą. Šio kriterijaus pagrindimui turite pateikti užpildytą Aprašo 5 priedą. Atkreipiame dėmesį, kad šiame priede deklaruojamų projektų trukmė turėtų būti ne trumpesnė kaip 12 mėnesių ir kiekviename iš projektų turi būti sudalyvavę ne mažiau kaip 100 dalyvių.

Tinkami pareiškėjai pagal šį punktą yra tik specialistų organizacijos ir / ar specialistų asociacijos. Pavyzdžiui, įstaigų asociacijos arba įstaigų vadovų asociacijos nėra tinkami pareiškėjai.

Pagal priemonę 08.4.2.-ESFA-R-630 paraiškas atskiroms savivaldybėms teikė visuomenės sveikatos biurai. Sąrašą jų suplanuotų veiklų galite rasti čia. Atkreipiame dėmesį, kad tikrinti reikia visas savivaldybes, kuriose ketinate įgyvendinti projektą. Negalima įgyvendinti tokių pat veiklų toje pačioje savivaldybėje. Jūsų rengiamoje paraiškoje turėtų būti numatytos arba kitokios veiklos, arba kitos savivaldybės.

Taip, galima. Tik atkreipiame dėmesį, kad pildant paraiškos 4.1 punktą turėsite nurodyti vieną apskritį, kuriai tenka didžioji dalis lėšų. Kitas veiklos vykdymo teritorijas galėsite įtraukti kaip atskiras savivaldybes paraiškos 4.2 punkte „Kita (-os) savivaldybė (-ės), kuriai (-ioms) tenka dalis projekto lėšų“.

Taip. Formuluotė „ir (arba)“ reiškia, kad pareiškėjas turi pagrįsti bent vieną alternatyvą, tam, kad būtų skiriamas balas pagal šį kriterijų.

Tokiu atveju galite vadovautis bet kokiais Jums prieinamais informacijos šaltiniais. Jūsų pateiktos informacijos teisingumą mes patikrinsime paraiškos vertinimo metu, surinkę informaciją iš savivaldybių.

Ne, nepiniginis įnašas nėra numatytas Projektų finansavimo sąlygų apraše.

Pagal priemonę Nr. 09.2.2-ESFA-V-729 fizinio aktyvumo edukacinių programų pirkimai dar nėra pradėti, todėl nėra įmanoma tiksliai įvardinti konkrečių veiklų. Šios priemonės tikslinė grupė yra bendrojo ugdymo mokyklų moksleiviai, todėl planuodami projekto veiklas neturėtumėte užsiėmimų sieti su konkrečių ugdymo įstaigų moksleiviais (netinkamų veiklų pavyzdys būtų fizinio aktyvumo užsiėmimai 1-osios vidurinės mokyklos mokiniams). Jei paraiškoje suplanuotos veiklos nebus skirtos konkrečių mokyklų moksleiviams, laikysime, kad paraiška priemonės  09.2.2-ESFA-V-729 veiklų nedubliuoja.

Paraiškos formą galima parsisiųsti prisijungus prie Duomenų mainų svetainės (https://dms2014.finmin.lt). Instrukciją, kaip parsisiųsti paraiškos formą iš Duomenų mainų svetainės, galite rasti čia.

Projekto vykdytojas turi įsitikinti, kad projekto dalyvis priklauso tinkamai projekto tikslinei grupei ir turėti tai patvirtinančius dokumentus. Taip pat kiekvienas projekto dalyvis pirmą dalyvavimo tiesioginėse projekto veiklose dieną užpildo  popierinę dalyvio anketos formą.

Stebėsenos rodiklių skaičiavimui taikomas Veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašas. Visų priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašai skelbiami ES struktūrinių fondų svetainėje www.esinvesticijos.lt.

Veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo apraše numatyta, kad stebėsenos rodiklis: „Asmenys, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal formaliojo švietimo programas ar modulius“ (rodiklio kodas P.S.404) laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo įtraukiamas į asmenų, besimokančių pagal formaliojo švietimo programą ar modulį, sąrašą;

„Asmenų, kurie įgijo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją po dalyvavimo ESF veiklose, dalis“ (rodiklio kodas R.S.392) laikomas pasiektu, kai įgyvendinęs projekto veiklas asmuo įgyja kvalifikaciją ar baigia formaliojo švietimo modulį ir užregistruojamas jo diplomas ir (arba) pažymėjimas. Dokumentų išdavimą reglamentuoja Pažymėjimų ir brandos atestatų išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. ISAK-236 ir Profesinio mokymo diplomo ir pažymėjimo turinio, formos ir išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. kovo 23 d. įsakymu Nr.V-231.

Projektų finansavimo sąlygų apraše nėra nustatyti reikalavimai priėmimą vykdyti per bendrojo priėmimo sistemą. Projekto lėšomis finansuojamų asmenų registravimą mokykloje projekto vykdytojas turėtų derinti su švietimo įstaigos steigėju ar kitu subjektu, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė priimti sprendimus dėl priėmimo į mokyklą tvarkos ir taisyklių nustatymo.  Visi mokiniai turi būti registruojami mokinių registre.

Projekto vykdytojai planuodami projektą turėtų atsižvelgti į numatomą projekto pabaigą ir atitinkamai nusimatyti tinkamą veiklų vykdymo ir mokymų organizavimo intensyvumą. Tais atvejais, kai mokymo programa ilgesnė, nei projekto trukmė, siūlytume pasirengti naują mokymo planą, kuriame trejų metų profesinio mokymo programa būtų išdėstoma per 2,5 metų,  tokį planą reiktų suderinti su LR Švietimo ir mokslo ministerijos Profesinio mokymo skyriumi tam, kad būtų parengtas naujas ministro įsakymas, leidžiantis intensyvinimą. Taip pat projekto vykdytojai gali kreiptis į steigėją dėl galimybės pasibaigus projekto finansavimui, skirti papildomus resursus tęsti projekto veiklose dalyvavusių asmenų mokymąsi arba mokymas galėtų būti finansuojamas iš Teikėjo specialiųjų lėšų.

Remiantis kriterijaus vertinimo aspektais ir paaiškinimais, aukštesnis balas skiriamas projektams, kuriuose planuojamų įdarbinti mokymuose dalyvavusių darbuotojų dalis (ne mažiau kaip 50 procentų) yra didesnė, t.y. jei pareiškėjai planuotų įdarbinti mažiau kaip 50 proc. (pvz. 49 proc.), tai tokie projektai pagal šį kriterijų nėra vertinami. 

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad pagal Aprašo 22 p., jei projekto naudos ir kokybės vertinimo metu projektui suteikiama mažiau kaip 20 balų pagal Aprašo 2 priede nurodytus prioritetinius projektų atrankos kriterijus paraiška atmetama.

Mokytojų darbo užmokesčio išlaidos, kai mokama už valandas, kurias mokytojai dalyvauja mokyme, (moko) grindžiamos remiantis Rekomendacijų dėl projektų išlaidų atitikties Europos Sąjungos struktūrinių fondų reikalavimams 11 dalies „Projekto tinkamų finansuoti išlaidų tipai“ 11.6. skyriaus „Darbo užmokestis“ 149 p., t.y. darbo užmokesčio išlaidos neturi viršyti atitinkamos specializacijos ir kvalifikacijos darbuotojams taikomų rinkos dydžių, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus. Biudžetinių įstaigų darbuotojų, pedagogų, švietimo įstaigų darbuotojų darbo užmokestis turi būti apskaičiuotas vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais tokių darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimą. Vertinant darbo užmokesčio dydžių atitiktį vidutiniams rinkos dydžiams, rekomenduojama naudotis Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis, panašių projektų duomenimis ar projekto vykdytojo pateiktais istoriniais asmens darbo užmokesčio duomenimis arba duomenimis apie įprastai įmonėje (įstaigoje, organizacijoje) ar ūkinę komercinę veiklą vykdančio fizinio asmens taikomą darbo užmokestį už tas pačias funkcijas ir (ar) pareigas (pavyzdžiui, pažymomis dėl konkretaus darbuotojo 6–12 mėnesių darbo užmokesčio vidurkio, pažymomis dėl atitinkamos pareigybės (ar panašias funkcijas atliekančių) darbuotojų bendro darbo užmokesčių vidurkio, projekto vykdytojo viešai skelbiama informacija apie vidutinį darbo užmokestį įmonėje (įstaigoje, organizacijoje) ar pan.).

 Svarbu! Pareiškėjas turi užtikrinti dvigubo finansavimo išlaidų apmokėjimo rizikos nebuvimą.

De minimis pagalba pagal šią priemonę neteikiama. Vadovaujantis Aprašo 32 p., valstybės pagalba teikiama pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento (toliau – Reglamentas) 31 straipsnį. Aprašas nustato pagalbos mokymui teikimo sąlygas, kurios atitinka Bendrojo bendrosios išimties reglamento nuostatas ir yra suderinamos su vidaus rinka. Vadovaujantis Reglamento 4 straipsniu, vienam mokymo projektui skirta pagalba negali viršyti 2 mln. Eur.

Užsienio įmonės gali būti projekto partneriu, tačiau pažymime, kad vadovaujantis Aprašo 25 punktu, projekto veiklos turi būti vykdomos Lietuvos Respublikoje.

Pameistrystės mokymo forma įteisinta Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.44FA08A7226F/MrAIvBKaBL

Projekto finansavimo intensyvumas bus nustatomas remiantis Aprašo 37.1 p. „jeigu projekte dalyvauja skirtingo dydžio įmonės, projekto finansuojamoji dalis nustatoma pagal mažiausią galimą intensyvumą ir taikoma visoms įmonėms (pvz., jeigu projekte dalyvauja didelės, vidutinės ir mažos įmonės, bus taikomas 50 proc. intensyvumas visoms įmonėms)“ ir aprašo 1 lentelę

1 lentelė. Projekto finansuojamoji dalis.

Pagal Aprašo 55 p. kartu su paraiška (paraiškos forma pateikta internetinėje svetainėje www.esinvesticijos.lt prie priemonės Nr. 09.4.3-ESFA-K-827 „Pameistrystė ir kvalifikacijos tobulinimas darbo vietoje“ kvietimo) pareiškėjas turi pateikti šiuos priedus lietuvių kalba:

1) užpildytą Klausimyną apie pirkimo ir (arba) importo pridėtinės vertės mokesčio tinkamumą finansuoti iš Europos Sąjungos fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, jei pareiškėjas prašo pridėtinės vertės mokesčio išlaidas pripažinti tinkamomis finansuoti, t. y. įtraukia šias išlaidas į projekto biudžetą. Dokumento formą galima rasti (http://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai/pirkimo-ir-arba-importo-pridetines-vertes-mokescio-tinkamumo-finansuoti-europos-sajungos-fondu-ir-arba-lietuvos-respublikos-biudzeto-lesomis-klausimynas-2) ;

2) laisvos formos įmonės deklaraciją (jei kvalifikacijai tobulinti darbo vietoje skirtus mokymus baigusių darbuotojų kompetencijas įvertins ir pažymėjimą išduos įmonė) (taikoma 11.2 p. veiklai);

3) pareiškėjo ir partnerio (-ių) (jei projektą numatyta įgyvendinti kartu su partneriu (-iais), kuris yra privatusis juridinis asmuo) patvirtintus paskutinių trejų finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinius (netaikoma, jeigu pareiškėjas yra pateikęs metinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui). Jei pareiškėjas veikia mažiau nei trejus metus, teikiami pareiškėjo patvirtinti įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai pagal įmonės veikimo laiką iki paraiškos pateikimo įgyvendinančiajai institucijai;

4) pareiškėjo ir partnerio (-ių) (jei projektą numatyta įgyvendinti kartu su partneriu (-iais), kuris yra privatusis juridinis asmuo) Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaraciją, kurios forma patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 4-119 „Dėl Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaravimo tvarkos aprašo ir Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijos formos patvirtinimo“. Dokumento formą galima rasti čia;

5) jeigu projekte dalyvaus neįgalūs asmenys – dokumentų, įrodančių mokomo asmens neįgalumą (neįgaliojo pažymėjimo), kopijas;

6) galiojančios jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties tarp projekto vykdytojo ir partnerio (-ių) kopiją. Aprašo 15 p. nurodyta, kokia informacija turėtų būti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje;

7) jeigu projekto partneris yra verslo asociacija – užpildytą Aprašo 6 priedą (https://ukmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/es-parama/2014-2020-m/pameistryste);

8) mokymo programą, aprašytą pagal Aprašo 7 priedą (https://ukmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/es-parama/2014-2020-m/pameistryste);

9) užpildytą Aprašo 8 priedą (https://ukmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/es-parama/2014-2020-m/pameistryste).

Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad privalomi paraiškos priedai yra pareiškėjo deklaracija ir partnerio (-ių), jei projektas įgyvendinamas su partneriu (-iais), deklaracija (-os). Pareiškėjo deklaracija yra paraiškos formoje. Partnerio deklaracija yra Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 3 priedo pabaigoje. Dokumento formą galima rasti (http://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai/3-priedas-paraiskos-finansuoti-is-europos-sajungos-strukturiniu-fondu-lesu-bendrai-finansuojama-projekta-forma

Pagal Aprašo 26 p. tinkama projekto tikslinė grupė yra pareiškėjo ir partnerio (kai partneris yra privatusis juridinis asmuo) darbuotojai, t. y. pareiškėjo ar partnerio įdarbinti asmenys.

Remiantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 421.10 p. ir Rekomendacijų dėl projektų išlaidų atitikties Europos Sąjungos struktūrinių fondų reikalavimams 10.7 p., „netinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos, patirtos iš projekto vykdytojo ar partnerio įsigyjant prekes, paslaugas (įskaitant trumpalaikio ir ilgalaikio turto, taip pat nekilnojamojo turto nuomą) ar darbus“: netinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos projekto vykdytojui perkant prekes, paslaugas ar darbus iš projekto partnerio, projekto partneriui – iš projekto vykdytojo arba projekto partneriui – iš kito projekto partnerio. Netinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos ir išlaidos perkant iš klasterio^[1], kurio narys yra projekto vykdytojas ir (ar) partneris, kito nario.

[1] Klasterio sąvoka apibrėžta Lietuvos klasterių plėtros koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 4-131.

Pagal Aprašo 13 p. „galimi pareiškėjai yra privatieji juridiniai asmenys, valstybės ir savivaldybės įmonės, galimi partneriai – licencijuoti profesinio mokymo teikėjai, verslo asociacijos, privatieji juridiniai asmenys, prekybos, pramonės ir amatų rūmai.“

Pagal civilinio kodekso 2.34 straipsnį Juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius. Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.). Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus.

Viešoji įstaiga yra viešasis juridinis asmuo, todėl pagal Aprašą nepriskiriamas prie galimų pareiškėjų ir partnerių.

Pagal Aprašo 19.6 p. projekto partneris (verslo asociacija) turi veikti ne mažiau nei 5 metus ir vienyti ne mažiau nei 20 nuolatinę ūkinę komercinę veiklą vykdančių juridinių asmenų. Šis reikalavimas taikomas projektams, kuriuose įgyvendinama veikla pagal Aprašo 11.2 p. – įmonių darbuotojų mokymai darbo vietoje, skirti kvalifikacijai tobulinti.

Ne, negali, kadangi pagal Aprašo 56 p. vienas pareiškėjas vieno kvietimo metu gali teikti ne daugiau kaip dvi paraiškas: vieną paraišką pagal Aprašo 11.1 papunktyje nurodytą veiklą – įmonių darbuotojų mokymai pameistrystės forma, skirti kvalifikacijai arba jos daliai įgyti ir vieną paraišką pagal Aprašo 11.2 papunktyje nurodytą veiklą – įmonių darbuotojų mokymai darbo vietoje, skirti kvalifikacijai tobulinti.

Antro kvietimo metu teikiama paraiška tik veiklai 11.1 p.

Pagal Projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) 46.1 p., 46.5 p., 46.11 p., 46.12 p. ,46.13 p. ir              46.14 p. netinkami finansuoti:

1. Mokymui, kurį vykdo įmonės laikydamosi nacionalinių privalomųjų mokymo standartų (ES arba Lietuvos Respublikos teisės aktais įteisinti privalomieji mokymai, pvz., darbų saugos mokymai, įmonių darbuotojų mokymai, susiję su pavojingais darbais, nustatytais pavojingų darbų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 „Dėl pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo“, ar potencialiai pavojingais įrenginiais, nustatytais potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 817 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“, taip pat mokymai, skirti architekto, akušerio, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, vaistininko kvalifikacijai tobulinti);
2. Mokymai, skirti komandos, organizacijos kultūrai formuoti, asmeniniam efektyvumui ugdyti (pvz., konfliktams spręsti, stresui valdyti, bendravimui, motyvavimui, laikui planuoti, emociniam intelektui, lyderystei, pozityviam mąstymui, strateginiam planavimui, komandinio darbo ir komandos formavimo, kūrybiškumo gebėjimams ugdyti ir panašiai), vadovavimo ir vadybos kompetencijoms ugdyti, verslumo ir eksporto mokymai, pardavimo ir klientų aptarnavimo mokymai;
3. Tabako gamybos ir tabako prekybos įmonių darbuotojų mokymai;
4. Asmenų, kurie mokosi profesinėse mokyklose pagal pirminio profesinio mokymo programas, pameistrystės forma organizuojami mokymai;
5. Mokymai, susiję su produkto, proceso ir paslaugų standartų (pvz., ISO 9001, OHSAS 18001, LEAN, TOC ir pan.) diegimu ir (arba) atnaujinimu;
6. Vadovų mokymui.

Įgyvendinant veiklą „įmonių darbuotojų mokymai darbo vietoje, skirti kvalifikacijai tobulinti“ gali būti vykdomi darbuotojų mokymai darbo vietoje pagal neformalią (oficialiai nepatvirtintą) tęstinio profesinio mokymo programą, skirtą kvalifikacijai tobulinti. Asmenims, baigusiems minėtus mokymus, įmonė arba verslo asociacija turi išduoti įgytas kompetencijas patvirtinantį pažymėjimą.

Įgyvendinant veiklą „įmonių darbuotojų mokymai pameistrystės forma, skirti kvalifikacijai arba jos daliai įgyti“ pareiškėjas turi užtikrinti pameistrystės forma mokytų darbuotojų įgytų kompetencijų vertinimą (Aprašo 44.3 p.). Pareiškėjas su licencijuotu profesinio mokymo teikėju, sudaręs jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį arba iš kurio pareiškėjas yra įsigijęs ar planuoja įsigyti mokymo ir (ar) kompetencijų vertinimo arba mokymo ir (ar) kompetencijų vertinimo organizavimo paslaugas, turi išduoti:

• profesinio mokymo diplomą, baigus formalią programą;
• pažymėjimą baigusiam profesinio mokymo programos modulį, įregistruotą Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre;
• iš anksto neapibrėžtos formalios mokymo programos dalies, neprilygintos moduliui, baigimo pažymą.

Atkreipiame dėmesį, kad ne mažiau kaip 70 procentų mokymų laiko turi būti skirta praktiniams mokymams darbo vietoje (netaikoma, jei formalaus mokymo programoje ar jos modulyje praktinio ir teorinio mokymo santykis yra kitoks).

Atsakymą į šį klausimą galite rasti čia.

Jeigu paraiškos 3 priedas pateikiamas pasirašytas įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens, ir jame minėta informacija yra supildyta korektiškai, papildomų laisvos formos raštų teikti nereikia.

Investicijų dydis pagrindžiamas pateikiant dokumentus, nurodytus aprašo 51.10 papunktyje – turi būti pateikiama audito ataskaita, išlaidų patyrimo dokumentų kopijos (sąskaitos faktūros, pirkimo pardavimo sutartys). Audito ataskaitoje turi aiškiai matytis, kokio dydžio investicija buvo atlikta ir į kokį objektą investuota.

Kaip nurodyta Aprašo 32 p., vidutiniškai vienam projekte dalyvaujančiam asmeniui – mokomam asmeniui – galima skirti finansavimo lėšų suma apima visas tinkamas finansuoti tiesiogines projekto išlaidas kartu su projekto vykdytojo lėšomis. Vidutiniškai vienam asmeniui skiriama suma gaunama tiesiogines išlaidas dalinant iš dalyvių skaičiaus.

Mokymo priemonių įsigijimas galimas tik medžiagoms ir reikmėms, tiesiogiai susijusioms su projektu, t.y. skirtoms mokymams, tai pvz. tušinukai, popierius, mokantis gaminti valgyti gali būti tinkami maisto produktai, ar mokantis dirbti su medžiu, mediena. Tinkamas finansuoti gali būti tik įrankių ar įrenginių nusidėvėjimas ir nuoma.

Vertinant įmonės dydį pagal SVV įstatymą, vadovaujamasi įstatymo 3 straipsniu, kuriame numatyti 2 kriterijai: darbuotojų skaičius ir finansiniai duomenys.

1. Vidutinė įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 250 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) įmonės metinės pajamos neviršija 50 mln. eurų;

2) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 43 mln. eurų.

2. Maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) įmonės metinės pajamos neviršija 10 mln. eurų;

2) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 10 mln. eurų.

3. Labai maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) įmonės metinės pajamos neviršija 2 mln. eurų;

2) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 2 mln. eurų.

Jei susidaro situacija, kad darbuotojų skaičius atitinka didelės įmonės rodiklius, o finansiniai duomenys- vidutinės, įmonė priskiriama didelei.

Pagal Aprašo 51.6 p. pareiškėjai turi pateikti SVV subjekto statuso deklaraciją, kurios forma patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 4-119 „Dėl Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso deklaravimo tvarkos aprašo ir Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijos formos patvirtinimo“, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas priskiria save didelei įmonei (išsamesnė informacija pateikiama adresu http://ukmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/verslo-aplinka/smulkiojo-ir-vidutinio-verslo-politika/aktualus-dokumentai-statuso-deklaravimas).

Pagal aprašo 42.13 papunktį netinkamomis finansuoti laikomos tik mokymo pagal aukštojo mokslo studijų programas išlaidos, mokymai pagal studijų modulius gali būti finansuojami.

Pagal Aprašą neremiami mokymai, nurodyti 42.5 punkte. Jeigu konfliktų valdymo mokymai skirti asmeniniam efektyvumui ugdyti, jie neremiami. Tačiau jeigu konfliktų valdymo mokymai skirti kvalifikacijos tobulinimui (profesiniam ugdymui), t. y. bus apmokomas tik klientus aptarnaujantis personalas, kuris įgytas žinias panaudos bendraujant su klientais, tokie mokymai gali būti remiami.

Lemiama įtaka turėtų būti vertinama pagal Aprašo 4.10 papunktį – tai padėtis, kai kontroliuojantis asmuo įgyvendina ar turi galimybę įgyvendinti savo sprendimus dėl kontroliuojamo ūkio subjekto ūkinės veiklos, organų sprendimų ar personalo sudėties, t. y. kontroliuojantis asmuo tiesiogiai turi daugiau nei 50 procentų balso teisių. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas būtų tinkamas tik tuo atveju, jeigu pagrįstų, kad užsienio investuotojas daro jam lemiamą įtaką, t. y. tiesiogiai turi daugiau nei 50 procentų balso teisių.

Motininės įmonės eksperto paslaugos gali būti perkamos pagal priemonės Aprašo 2 lentelės 5.9 papunktyje nurodytą veiklą.

Investicijų ir darbuotojų skaičiaus rodikliai gali būti pasiekti keliais etapais ir apimtimis, svarbiausia, kad pareiškėjas juos galėtų pagrįsti pagal audito ataskaitą arba išlaidų patyrimo dokumentų kopijas. Pažymime, kad šių pareiškėjų tinkamumą Agentūra nustatys kiekvienu atveju individualiai, gavusi visą reikalingą informaciją.

Pareiškėjo statusas paraiškos finansavimo daliai nustatyti vertinamas pagal pareiškėjo pateiktą smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjekto statuso deklaraciją, kurioje įrašomas vidutinis darbuotojų skaičius. Jei pareiškėjas deklaruoja, kad yra didelė įmonė, SVV deklaracijos teikti nereikia. Vertinant SVV deklaraciją vadovaujamasi Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymu ir Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaravimo tvarkos aprašu. Vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius turi būti apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 134 „Dėl Vidutinio metų sąrašinio darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 51-1955; 2004, Nr. 19-598) patvirtintą chronologinį vidurkį pagal formulę:

D= (Dgro / 2 + Ds + Dv+…+Dl+ Dgr1 / 2) / 12

kur:

4.1. D – vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius ataskaitiniais metais;

4.2. Dgr0 – iki ataskaitinių metų gruodžio 31 d. darbuotojų skaičius;

4.3. Ds – darbuotojų skaičius ataskaitinių metų sausio 31 d.;

4.4. Dv – darbuotojų skaičius ataskaitinių metų vasario 28 d. arba 29 d.;

4.5…. – kitų mėnesių ataskaitinio laikotarpio darbuotojų skaičius;

4.6. Dl – darbuotojų skaičius ataskaitinių metų lapkričio 30 d.;

4.7. Dgr1– darbuotojų skaičius ataskaitinių metų gruodžio 31 d.

Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 2 straipsnio 6 punktas sako, kad investavimo objektas – ūkio subjekto nuosavas kapitalas, visų rūšių vertybiniai popieriai, ilgalaikis materialusis turtas ir ilgalaikis nematerialusis turtas. Privaloma investicija būtų vertinama nuo 2016 metų.

Vadovaujantis Aprašo 12 punktu, pareiškėjas yra užsienio investuotojas (įmonė), arba užsienio investuotojo (įmonės) Lietuvos Respublikoje įsteigtas (įsigytas) privatusis juridinis asmuo, kuriam užsienio investuotojas daro lemiamą įtaką, arba užsienio investuotojo (įmonės) įsteigtas filialas Lietuvos Respublikoje. Pagal Aprašo 18.2 papunktį vertinamas tik pareiškėjo privačių investicijų dydis, todėl akcininko investicijos, skirtos įrangai, kuria naudojasi pareiškėjas, nėra laikomos tinkamomis.

Aprašo 29 punkte numatyta, kad projektas, kuriame numatyti mokymai darbo vietoje, gali būti pradėtas įgyvendinti ne anksčiau nei nuo projekto sutarties pasirašymo dienos. Jeigu projektas, kuriam prašoma finansavimo, pradedamas įgyvendinti iki paraiškos registravimo įgyvendinančiojoje institucijoje dienos, visas projektas tampa netinkamas ir jam finansavimas neskiriamas. Šis punktas kalba apie tai, kad visas projektas, kuriame  numatyti bent vieneri mokymai darbo vietoje, turi būti pradėtas įgyvendinti po projekto sutarties pasirašymo dienos. Kitu atveju, visos projekto išlaidos bus netinkamos finansuoti.

Grindžiant privalomą investiciją dėl ne mažiau kaip 50 sukurtų darbo vietų, teikiamas Aprašo 3 priedas, kuriame pildoma 7 lentelė. Aprašo 18.2 punkte nurodyta, kad darbo vietos turi būti sukurtos per trejus metus (vidurkis skaičiuojamas nebus).

Aprašo 18.2 punktas sako, kad visų pareiškėjo (investuotojo) darbuotojų turi būti ne mažiau kaip 1,5 karto didesnis nei vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) Lietuvos Respublikoje per trejus metus iki paraiškos registravimo įgyvendinančiojoje institucijoje dienos arba laiką nuo pareiškėjo (investuotojo) įregistravimo dienos (jeigu pareiškėjas (investuotojas) vykdo veiklą mažiau negu trejus metus). Skaičiuojamas bendras 3 metų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis įmonėje ir lyginamas su Lietuvos statistikos departamento skelbiamais naujausiais ketvirtiniais vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (bruto) šalies ūkyje (su individualiomis įmonėms) duomenimis.

Investavus privaloma pateikti išlaidų patyrimo dokumentų kopijas – audito ataskaitą, pirkimo pardavimo sutartis, sąskaitas faktūras bei jų apmokėjimo dokumentus. Jei iš audito ataskaitos Agentūra matys, kad investicija pagrįsta, užteks ir audito ataskaitos. Dokumentų sąrašas nėra baigtinis, svarbu, kad investicija būtų pagrįsta.

Į pareiškėjo privačių investicijų dydį darbo užmokestis neįsiskaičiuoja. Privačios investicijos sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme. Aprašo 4.14 punkte nurodyta, kad privaloma investicija – ne mažesnė kaip 3 000 000 Eur (trijų milijonų eurų) privati investicija arba sukurtos ne mažiau kaip 50 darbo vietų, arba visų pareiškėjo (investuotojo) darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto), ne mažiau kaip 1,5 karto didesnis nei vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) Lietuvos Respublikoje. Jei įmonė veikia trumpiau nei trejus metus, ji gali grįsti privalomą investiciją įgyvendintą, šiuo metu įgyvendinamą arba planuojamą per ne ilgesnį nei 36 mėnesių laikotarpį nuo projekto sutarties pasirašymo dienos.

Automatinis atsakymas pareiškėjui, kuris pateikė paraišką el. paštu info@esf.lt nebus siunčiamas. Siunčiant paraiškas per e.pristatymas siuntėjas iš šios sistemos gaus automatinį atsakymą, po to kai Agentūra perskaitys jo siųstą pranešimą. Šioje sistemoje bet kuriuo metu prisijungus galima matyti dokumento būsenas minučių tikslumu (gavimo į sistemą, išsiuntimo, adresatui perskaičius laišką). Visi paraiškėjai bus informuoti apie jų paraiškos pateikimo/gavimo laiką Agentūroje.

Teikiant paraiškas el. paštu ar per sistemą e.pristatymas dokumentų išsiuntimo laikas ir dokumentų gavimo laikas dažniausiai sutampa. Jeigu skirtųsi, bus žiūrima išsiuntimo laikas, ne ankstesnis nei 2017-06-27 00.00 val. Teikiant paraiškas per kurjerį ar registruotu paštu, bus žiūrima paraiškos įteikimo paštui ar kurjeriui laikas, kuris negali būti ankstesnis kaip 2017-06-27 00.00 val. Pareiškėjas turi užtikrinti, kad įteikimo laikas minučių tikslumu būtų oficialiai nurodytas ant paštui ar kurjeriui pristatytos siuntos voko. Paraiškas pateikiant Agentūroje asmeniškai (ne anksčiau kaip nuo 2017-06-27 8.30 val.) bus fiksuojamas paraiškos gavimo laikas Agentūroje.

Lydraštį el. parašu turi pasirašyti arba įstaigos vadovas, arba jo įgaliotas asmuo, turintis galiojantį el. parašą. Jei pasirašo įgaliotas asmuo, prie paraiškos/lydraščio priedų turi būti pridėtas įgaliojimas. Pateikti dokumentus įgaliojimas nereikalingas.

Teikti per sistemą e.pristatymas.

Paraiškų failas neturėtų viršyti 45 MB.

Jei el. parašu pasirašomas lydraštis, kuriuo teikiami paraiška (PDF) ir jos priedai, paraiškos el. versijos pateikti atskirai nereikia.

El. parašu tvirtinamas lydraštis (visi kiti dokumentai yra priedai Adoc komplekte), prie priedų pridedama paraiškos el. versija (PDF) ir kiti skanuoti dokumentai.

Paraiškos dokumentus, pasirašytus saugiu el. parašu galima atsiųsti el. paštu info@esf.lt arba paraiškas pristatyti per sistemą e.pristatymas.   Daugiau atsakymų kaip naudotis ta sistema yra čia https://epristatymas.post.lt/web/guest/duk

Pagal bendrųjų mokymų fiksuoto įkainio tyrimo ataskaitoje esantį apibrėžimą, verslumo ir kūrybiškumo ugdymas priskiriamas bendriesiems reikalavimas. Todėl mokymai skirti verslumo ir kūrybiškumo ugdymui yra bendriniai, nes juose įgautus įgūdžius galima panaudoti daugelyje sričių. Specialiais mokymais laikomi tie mokymai, kurie yra siauros srities, kurių negali panaudoti kitoje sferoje, kitoje organizacijoje ir kurie suteikia konkurencinį pranašumą.

Bendrųjų įgūdžių mokymas – tai kvalifikacijos tobulinimo mokymas, skirtas organizacijos kultūrai formuoti ir jos žmogiškųjų išteklių potencialui didinti. Mokymai gali būti orientuoti į komandinio darbo efektyvumo didinimą arba į individualių asmens įgūdžių tobulinimą (pvz., konfliktinių situacijų sprendimas, streso valdymas, bendravimas, motyvavimas, laiko planavimas, emocinio intelekto ugdymas, lyderystės savybių stiprinimas, pozityvaus mąstymo ir kūrybiškumo gebėjimų ugdymas, skaitmeninio raštingumo mokymas, verslumo ugdymas ir kt.).

Minimas punktas gali būti įgyvendinamas ir socialinio verslo įmonėje, ir socialinėje įmonėje, ir verslo įmonėje vykdančioje socialines iniciatyvas ir projektus. Todėl būtų tinkama, jeigu studentas atliktų praktiką paprastoje verslo organizacijoje ir prisidėtų prie jos vykdomų socialinių iniciatyvų ir projektų.

Mokymai nebūtinai turi vykti įmonėse, gali vykti kitur, svarbu, kad  studentai būtų supažindinami su skirtingo sektorinio profilio verslo įmonėmis, jų veikla, filosofija ar panašiai.

Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 163 punktas numato, kad projekto vykdytojas iki projekto sutarties pasirašymo  su partneriu (-iais) sudaro sutartį, kurioje nustato tarpusavio teises ir pareigas įgyvendinant projektą.

Aprašo 9.2 papunktyje numatomai finansuoti veiklai 1 kriterijuje nustatytas reikalavimas turėti patirties vykdant studentų verslumo ugdymo veiklas. Verslumo ugdymas suprantamas kaip mokymas verslumo kompetencijų, iš naujo atrasti galimybių,  o kūrybiškumas – tai mokymas savarankiškai, nestereotipiškai mąstyti, kelti naujas idėjas, greitai orientuotis probleminėse situacijose bei rasti tinkamus netipiškus sprendimus. Šiame Apraše kūrybiškumas nėra suprantamas kaip meninė veikla, todėl  patirtis įgyvendinant kūrybiškumo veiklas, kurios yra kaip meninės veiklos, atskirai nebus vertinamos.

Ne, balai nebus suteikiami. Remiantis LR savanoriškos veiklos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi – savanoriškos veiklos organizatoriaus ir savanorio santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, ir nėra laikomi darbo sutartimi, bei nėra registruojami Sodroje. Todėl savanoriškos veiklos sutartis nėra prilyginama darbo sutarčiai, ir nėra tinkama PFSA 9.1 veiklos naudos ir kokybės pirmam vertinimo kriterijui pagrįsti.

Apdovanojimas – projekto finansavimo forma – piniginė ar kita dovana, skiriama konkurso būdu atrinktam fiziniam ar juridiniam asmeniui, juridinio asmens filialui arba atstovybei už veiklos, kuria buvo siekiama projekto ir (ar) veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės (toliau – veiksmų programos priemonė) tikslų, rezultatus.

Apdovanojimo (-ų) dydis turi būti nustatytas vadovaujantis teisės aktais arba pagrįstas analogiškuose konkursuose taikomais apdovanojimų dydžiais. Apdovanojimas skiriamas projektų tikslų pasiekimui skatinti ir jo dydis neturi būti susijęs su konkurso laimėtojo patiriamomis išlaidomis.

Apdovanojimai turi būti skiriami pagal iš anksto paskelbtas konkurso taisykles. Konkurso taisyklėse turi būti numatytos dalyvavimo konkurse nuostatos: apdovanojimo kriterijai, apdovanojimų dydis ir jų išmokėjimo (ar įteikimo) nuostatos, konkurso dalyvių pašalinimo iš konkurso kriterijai ir kt. Galimi konkurso dalyvių pašalinimo iš konkurso kriterijai nustatyti reglamento (ES) Nr. 966/2012  106(1), 107–109 straipsniuose.

Kartu su paraiška turi būti pateiktos pagrindinės konkurso nuostatos ir nustatytų apdovanojimų dydžių pagrindimas, jei projekto metu planuojama teikti apdovanojimus.

Jeigu rezultatas, už kurio pasiekimą norima apdovanoti, buvo pasiektas finansuojant veiklas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ar kitų tarptautinės paramos lėšų, apdovanojimo už tokį rezultatą teikti negalima.

Geras Pvz.: Kaip atskira veikla projekte organizuojamas verslo planų konkursas. Verslumo gebėjimams ugdyti projekto vykdytojas prieš konkursą vykdo verslumo ir kūrybiškumo mokymus studentams ir dėstytojams. Po mokymų konkurso dalyviai vykdo savarankišką veiklą – generuoja verslo idėjas, kuria verslo planus (šioms veikloms vykdyti nenaudojamos projekto lėšos), pagal paskelbtas sąlygas. Išrenkami laimėtojai ir jiems skiriami apdovanojimai. (Apdovanojimai tinkamos išlaidos, nes konkurso rezultatams pasiekti nebuvo naudojamos projekto lėšos.)

Blogas Pvz.: Projekto metu organizuojami mokymai – konkursas (projekto lėšomis apmokamos lektorių paslaugos, salės nuoma, įranga, rezultatui sukurti reikalingos medžiagos, apgyvendinimas), mokymų – konkurso metu studentai ir dėstytojai kuria konkurso sąlygose numatytus produktus (pvz. verslo planą), iš kurių yra išrenkami laimėtojai ir jiems teikiami apdovanojimai. (Apdovanojimai netinkamos išlaidos, nes konkurso rezultatams pasiekti buvo naudojamos projekto lėšos).

Ne negali, šis PFSA skirtas Lietuvoje registruotiems subjektams.

Profesinė mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis švietimo srityje, todėl gali būti projekto partneriu. Atkreipiame dėmesį, kad PFSA numatyta tikslinė grupė studentai – asmenys, studijuojantys aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba doktorantūroje (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas), todėl profesinių mokyklų mokiniai negalės dalyvauti projekto veiklose.

Informacija šio kriterijaus atitikimui turi būti pateikta paraiškoje. Projekto veiklų aprašyme turi būti detaliai pagrįsta, kokie ir kokiuose sektoriniuose profiliuose bus vykdomi mokymai, koks įmonių indėlis į mokymus ir pan. Konkrečių įmonių nurodyti nereikia, svarbu, kad būtų numatytos veiklos skirtingų sektorių įmonėse.

Taip gali. Partneriams nėra numatytų apribojimų keliose paraiškose gali dalyvauti.

Projektų finansavimo sąlygų apraše papildomų reikalavimų asociacijos veiklos trukmei nėra. Asociacija turi veikti vadovaujantis LR Asociacijų įstatymu (2004 m. sausio 22 d. Nr. IX-1969).

47 punkte pateikta nuoroda į 43.4 punktą, kuriame rašoma, kad atrankos kriterijams pagristi pateikiami dokumentai turi būti išvardyti 3 paraiškos priede. Šiame priede nurodyta informacija kokie dokumentai turi būti pateikiami, bei pareiškėjas turi nurodyti kokius pagrindžiančius dokumentus teikia su paraiška.

Nėra numatytų jokių apribojimų įmonėms. Pagal LR Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą įmonė apibrėžta, kaip ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo.

Projekto vykdytojas kiekvienais metasi privalės LR Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų skyriui pateikti laisvos formos ataskaitą apie vykdomas projekto veiklas ir pasiektus rezultatus.

200 asmenų yra privaloma minimali siektina reikšmė kiekvienai paraiškai teikiamai pagal 9.1 veiklą. Pareiškėjas gali nusimatyti ir didesnę reikšmę.

Pagal Projektų finansavimo sąlygų aprašo 5-ąjį kriterijų mokyklai, kuri yra ir daugiakalbėje aplinkoje, ir joje mokoma tik tautinių mažumų kalba, papildomi balai nebūtų skiriami. Todėl Projektų finansavimo sąlygų aprašo 6 priede („Projekte veiklas tobulinančių mokyklų sąrašas“) mokykla kalbiniu aspektu neturi būti priskirta nei vienai iš išvardintų kategorijų.

Ne, nebūtina. 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo apraše prie šio rodiklio (P.S.382) nurodyta, kad „stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo įtraukiamas į mokymų dalyvių sąrašą“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal šio rodiklio įskaitymo metodiką, mokymai turėtų būti ne trumpesni kaip 8 akademinės valandos.

Ne, negalima. 7 kategorijos išlaidų suma turi sudaryti 40 procentų nuo 5 biudžeto išlaidų kategorijai apskaičiuotos sumos. Jei rengiant paraiškos biudžetą atsiranda poreikis mažinti planuojamas išlaidas (pavyzdžiui, kad nebūtų viršyta maksimali galima projekto biudžeto suma), reikėtų mažinti 5 kategorijos išlaidų sumą.

40 procentų norma turi būti apskaičiuojama nuo 5 kategorijos („Projekto vykdymas“), į kurią įeina darbo užmokestis tiesiogines veiklas vykdantiems asmenims bei išmokos fiziniams asmenims pagal autorines, civilines (paslaugų) ir kitas sutartis. Pirmiausia apskaičiuokite 5 kategorijos išlaidų sumą, o 40 procentų, apskaičiuotų nuo šios sumos, bus skiriama 7 kategorijai. Bendra projekto (abiejų kategorijų) išlaidų suma neturi viršyti maksimalaus Jūsų projekto biudžeto (po 23 100 Eur + 2% nuosavo įnašo už kiekvieną veiklą tobulinančią mokyklą).

Taip, gali.

Jei ši organizacija teiks paslaugas, viešasis pirkimas turi būti vykdomas. Tokiu atveju su paraiška turite pateikti įrodymus, kad įsigijote šias paslaugas ir turite sutartį, kad ši organizacija vykdys konsultavimą projekto finansavimo sutarties pasirašymo atveju. Kitu atveju, viešasis juridinis asmuo, veikiantis švietimo srityje, gali būti papildomai įtrauktas ir kaip projekto partneris. Tada viešojo pirkimo vykdyti nebūtina, o organizacijos darbuotojams bus galima mokėti darbo užmokestį iš projekto lėšų.

Pagal šį vertinimo kriterijų profesinės mokyklos nėra išskirtos kaip atskiras mokyklos tipas, todėl balai Jūsų atveju nebūtų suteikiami.

Taip, gali.

Projektų finansavimo sąlygų apraše nėra nustatyta minimalaus mokinių pasiekimų rezultato skirtumo tarp konsultuojančios ir veiklas tobulinančių mokyklų. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad tuo atveju, kai konsultuojanti mokykla turi tik minimaliai geresnius rezultatus, prie partnerių pasirinkimo pagrįstumo dalies (paraiškos 5.3 punktas) turėtumėte pateikti argumentus, kodėl nebuvo pasirinkta konsultuojanti mokykla su aukštesniais pasiekimais.

Pasitikrinti galima LR švietimo ir mokslo ministro įsakymo Nr. V-1248 „Dėl Mokyklų, nurodytų mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos priedo 10.3–10.6, 14.1–14.13, 16.3 ir 16.4 punktuose, sąrašų patvirtinimo“ (aktuali redakcija nuo 2016 m. rugsėjo 24 d.) 18, 19, 20 ir 21 punktuose. Šio teisės akto 18 ir 19 punktuose pateikiami baigtiniai mokyklų, atitinkančių Metodikos 1 priedo 16.3 punktą (daugiakalbėje aplinkoje esančių mokyklų valstybine mokomąja kalba ir mišrių mokyklų, kurios yra daugiakalbėje aplinkoje) sąrašai, o 20 ir 21 punktuose pateikiami baigtiniai mokyklų, atitinkančių Metodikos 1 priedo 16.4 punktą (mokyklų, kuriose mokoma tik tautinių mažumų kalba ir tautinių mažumų kalba mokančių mišrių mokyklų, kurios yra ne daugiakalbėje aplinkoje), sąrašai (nuorodos į atitinkamą Metodikos priedo punktą pateiktos prie įsakymo punktų pavadinimų).

Jei projektu ketinama gerinti 10 klasių mokinių pasiekimų rezultatus, veiklą tobulinančios mokyklos teikia laisvos formos pažymą apie pasirinktos klasės ir pasirikto dalyko (ugdymo srities) mokinių pasiekimo vidurkį, kurį apskaičiuoja pačios pagal naujausių pagrindinio ugdymo pasiekimo patikrinimo (PUPP) rezultatų duomenis. Atskiro rašto iš Nacionalinio egzaminų centro prašyti nereikia.

Vertinant mokyklas pagal jų priskyrimą skirtingų tipų gyvenamosioms vietovėms, bus vadovaujamasi ne Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika, bet Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme apibrėžtomis sąvokomis. Visos Lietuvos miestuose (ne tik savivaldybių centruose) esančios mokyklos bus laikomos miesto mokyklomis.

Taip, gali. Projekte kaip konsultantai gali dalyvauti įstaigos, organizacijos ir pavieniai asmenys (taip pat ir privatūs juridiniai asmenys), turintys patirties mokyklų veiklos tobulinimo srityje. Atkreipiame dėmesį, kad konsultantu (-ais) nėra laikomi tie asmenys, organizacijos, institucijos, ar mokslininkai, iš kurių planuojama pirkti projekto produktus (pavyzdžiui, sukurtą modelį, virtualią aplinką ir pan.) ar su jais susijusias paslaugas (pavyzdžiui, diegimą ir pan.)

Mokinių pasiekimų išorinį vertinimą atlieka Nacionalinis egzaminų centras. Su paraiška turi būti pateikti naujausi, bet ne senesni kaip 3 metų vertinimo rezultatai. Mokyklos, neturinčios pasiekimų išorinio vertinimo, projekte dalyvauti negali.

Mokyklų veiklos kokybės išorinį vertinimą atlieka Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra. Tokio vertinimo turėjimas nėra privalomas, tačiau reikalingas siekiant pretenduoti gauti balą pagal naudos ir kokybės vertinimo 2 kriterijų.  Tinkami vertinimai, atlikti ne anksčiau nei 2007 metais.

Galimi pareiškėjai pagal priemonę „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas“ yra savivaldybių administracijos, mokyklos, vykdančios bendrojo ugdymo programas. Taip pat į projektą turi būti įtrauktas privalomas partneris – ne mažiau kaip 1 mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas (veiklą tobulinanti mokykla). Kitais partneriais gali būti viešieji juridiniai asmenys, veikiantys švietimo srityje.
Kurčiųjų reabilitacijos centras nėra bendrojo lavinimo mokykla, todėl šio kvietimo projekte gali dalyvauti tik kaip partneris. Tačiau Jūsų minėti kurčiųjų ugdymo centrai, gali būti ir pareiškėjais, ir partneriais.

Paskelbto kvietimo galimi pareiškėjai yra savivaldybių administracijos, mokyklos, vykdančios bendrojo ugdymo programas.
Jeigu mokykloje nevykdote bendrojo ugdymo programų, esate netinkamas pareiškėjas.
Informuojame, kad ikimokyklinio ugdymo mokykloms bus rengiamas atskiras projektų finansavimo sąlygų aprašas.

Didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma – 115 500,00 eurų, neįskaičiuojant 2 procentų pareiškėjo arba partnerio nuosavo įnašo. Didžiausia galima projekto vertė kartu su nuosavu įnašu – 117.857,14 Eur. Bet už vieną veiklą tobulinančią mokyklą projektui skiriama finansavimo lėšų suma ne didesnė kaip 23 100,00 eurų (neįskaičiuojant 2 procentų pareiškėjo arba partnerio nuosavo įnašo).

Turėtumėte atskirti dvi skirtingas sąvokas – bendrą projekto vertę ir finansavimo lėšų sumą. 46 200 eurų Jūsų atveju būtų didžiausia galima projektui skirti finansavimo iš Europos socialinio fondo lėšų suma.  Kadangi pareiškėjas arba partneris turi prisidėti prie projekto įgyvendinimo 2 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, tai didžiausia galima bendra projekto vertė šiuo atveju sudarytų 47.142,86 Eur (finansavimo lėšos + Jūsų nuosavas įnašas).

Pareiškėjo įstaigos vadovo pasirašytas laisvos formos dokumentas. Projekto partneriams atskirai nuosavą įnašą pagrindžiančių dokumentų teikti nereikia.

Taip, jeigu Jūsų mokykla nebus viena iš savivaldybės administracijos projekte numatytų  veiklą tobulinančių mokyklų.

Projektų finansavimo sąlygų apraše numatyti konsultantai, dalyvaujantys projekte su veiklą tobulinančiomis mokyklomis, neturėtų būti tapatinami vien tik su švietimo konsultantais, esančiais Švietimo konsultantų duomenų bazėje. Konsultantu projekte gali būti bet koks asmuo, turintis patirties mokyklų veiklos tobulinimo srityje.

Mokyklų veiklos tobulinimas, kaip ir konsultavimas, yra tęstinė veikla, o ne vienkartiniai užsiėmimai (seminarai, konferencijos, programos ir pan.). Su mokytojų kvalifikacijos tobulinimu susijusi veikla tinkama tuo atveju, jeigu ja buvo siekiama pagerinti konkrečioje mokykloje vykstančius procesus, siekiama mokyklos veiklos kokybės gerinimo.

Mokyklų veiklos tobulinimas – veikla, kuria siekiama mokykloje vystančių procesų kokybės gerinimo, mokyklos, kaip švietimo institucijos, veiklos pažangos. Jeigu reikia detalesnio paaiškinimo, rekomenduotume atkreipti dėmesį į Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės vertinimo rodikliuose įvardijamas sritis bei temas.

Tai priklauso nuo to, kaip Jūs patys nusimatysite paraiškoje. Projektų finansavimo sąlygų apraše nenumatytas privalomas sukurtų produktų registravimas.

Ne.

Taip.

Rengiant paraišką 7 kategorijoje “Netiesioginės išlaidos ir kitos išlaidos pagal fiksuotąją projekto išlaidų normą” nurodyti ir pagrįsti 40 proc. netiesioginių išlaidų nereikia.  Tačiau paraiškos 6 punkto veiklų aprašymuose turi būti nurodyta, kaip bus vykdomos veiklos: turi būti aprašyti visi projekto tikslui pasiekti būtini veiksmai, įskaitant ir tuos veiksmus, kurie finansuojami iš 7 biudžeto išlaidų kategorijos. Aprašant veiklas išlaidų detalizuoti nereikia. Veiklų aprašymai turi būti išsamūs, o veiklos turės būti vykdomos taip, kaip aprašytos. Nors projekto įgyvendinimo metu veiklų išlaidos ir kaip jos patirtos nebus tikrinamos, tačiau  bus tikrinama, ar veiklos buvo vykdomos tokia apimtimi, kokia aprašytos paraiškos 6 punkte.

Taip. Remiantis  projektų finansavimo sąlygų aprašo 86 punktu, projekto vykdytojas projekto metu arba ne vėliau kaip per metus, po projekto pabaigos Įgyvendinančiajai institucijai turi pateikti pasirinktos ugdymo srities ir klasės, kurios mokinių pasiekimus buvo siekta pagerinti, mokinių pasiekimų išorinio vertinimo duomenis, t.y. ne tų mokinių, kurie mokėsi aštuntose klasėse rengiant paraišką, o naujo vertinimo laikotarpiu aštuntose klasėse besimokančių mokinių įvertinimus.

Ne. Remiantis  projektų finansavimo sąlygų aprašo 39 punktu, projektai privalo turėti dalyvaujančių projekte mokyklų ne senesnius kaip 3 metų mokinių pasiekimų išorinio vertinimo duomenis tos klasės ir tos ugdymo srities (dalyko), kurių pasiekimus sieks pagerinti. Jeigu Jūs pasirenkate gerinti 4 klasės pasiekimus, turite gerinti visų mokyklos 4 klasės mokinių pasiekimus, neišskiriant konkrečių klasių.

Ne. Remiantis  projektų finansavimo sąlygų aprašo 39 punktu, projektai privalo turėti dalyvaujančių projekte mokyklų ne senesnius kaip 3 metų mokinių pasiekimų išorinio vertinimo duomenis tos klasės ir tos ugdymo srities (dalyko), kurių pasiekimus sieks pagerinti. Jūs turėtumėte apsispręsti, kurios klasės pasiekimus gerinsite.

Konsultantas pateiktame CV turi deklaruoti ir dokumentais pagrįsti, kad jis turi patirties mokyklų veiklos tobulinimo srityje.

Taip. Remiantis  projektų finansavimo sąlygų aprašo 58 punktu, veiklos gali būti pradėtos įgyvendinti ir išlaidos gali būti patirtos ir apmokėtos iki sutarties pasirašymo, bet ne anksčiau kaip 2014 m. sausio 1 d., su sąlyga, kad visos projekto veiklos nėra baigtos pareiškėjui pateikiant paraišką.

Projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kurios nepadengia projektui skiriamo finansavimo lėšos, turi būti finansuojama iš projekto vykdytojo ir (ar) partnerio (-ių) lėšų. Mokyklos projekto finansavimui gali naudoti savivaldybės biudžeto lėšas, skirtas ūkinei veiklai vykdyti; lėšas iš pajamų už teikiamas paslaugas; fondų, organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų dovanotas, paramos ar kitais teisėtais būdais perduotas lėšas; kitas teisėtu būdu įgytas lėšas. Projekto išlaidų finansavimui negali būti skiriamos lėšos iš mokinio krepšelio ar kitų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų; tikslinės paskirties lėšų; lėšų, skirtų kitiems iš ES fondų finansuojamiems projektams vykdyti.

Ne. Atsižvelgdami į tai, kad už projekto įgyvendinimo eigą ir pasiektus rezultatus atsakingas pareiškėjas, rekomenduojame su partneriais sudaryti bendradarbiavimo sutartį, kurioje būtų nurodyta, kurios institucijos bus atsakingos už veiklas, kokiu būdu prisidės partneriai, kaip vyks atsiskaitymai tarpusavyje ar pan.

Ne.  Atkreipiame dėmesį, kad, remiantis projektų finansavimo sąlygų aprašo 39 punktu, projektai  privalo turėti dalyvaujančių projekte mokyklų (įskaitant ir konsultuojančias mokyklas)  ne senesnius kaip 3 metų mokinių pasiekimų išorinio vertinimo (Nacionalinio egzaminų centro) duomenis tos klasės ir tos ugdymo srities (dalyko), kurių pasiekimus sieks pagerinti.

Ne. Paskelbto kvietimo galimi pareiškėjai yra savivaldybės, mokyklos, vykdančios bendrojo ugdymo programas.

Ne. Remiantis  projektų finansavimo sąlygų aprašo 25 punktu, veiklą tobulinanti mokykla gali dalyvauti tik viename projekte.

Iš projekto partnerių pirkti paslaugų negalima, tačiau konsultantai gali būti įdarbinti projekte ir gauti darbo užmokestį.

Vykdantysis personalas – žmonės, kurie vykdo veiklą, pavyzdžiui, mokytojai. Projekto vadovas, buhalteris – tai administracinis personalas.

Projektu turi būti siekiama stebėsenos rodiklių – paramą gavusios mokyklos ir švietimo įstaigų darbuotojai, kurie dalyvavo neformalaus ugdymo programose.
Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis projektų finansavimo sąlygų aprašo 86 punktu projekto vykdytojas projekto metu arba ne vėliau kaip per metus, po projekto pabaigos Įgyvendinančiajai institucijai turės pateikti pasirinktos ugdymo srities ir klasės, kurios mokinių pasiekimus buvo siekta pagerinti, mokinių pasiekimų išorinio vertinimo duomenis.

Ne.  Partneriai gali būti viešieji juridiniai asmenys, veikiantys švietimo srityje.

Taip. Tai priklauso nuo pareiškėjo ir partnerių sutarimo, veiklų vykdymo pasiskirstymo, biudžeto sudarymo.

Teigiamo pokyčio dydis nėra apibrėžtas. Projekto įgyvendinamos veiklos turi prisidėti prie pasirinktos ugdymo srities (dalyko) ir klasės mokinių pasiekimų gerinimo, t.y. teigiamo pokyčio.

Taip. Projektų finansavimo sąlygų apraše nenumatyti  apribojimai dėl mokyklų iš skirtingų savivaldybių dalyvavimo viename projekte.

Perskaičiuoti patiems nereikia, nes Jūsų mokyklos mokinių tam tikro dalyko pasiekimų procentai nurodomi Nacionalinio egzaminų centro mokinių pasiekimų išorinio vertinimo ataskaitoje.
Atkreipiame dėmesį, kad toks vertimas turėtų būti atliktas ne seniau, kaip prieš 3 metus iki paraiškos pateikimo. Mokyklos, neturinčios pasiekimų išorinio vertinimo, projekte dalyvauti negali.

Taip. Pavyzdžiui mokykla turi gerus matematikos aštuntokų pasiekimų rezultatus, tačiau prastus ketvirtokų skaitymo. Vadinasi ji gali dalyvauti viename projekte, kaip veiklą tobulinanti mokykla ir gerinti ketvirtokų skaitymo rezultatus, o kitame projekte- dalyvauti kaip konsultuojanti mokykla ir padėti kitoms mokykloms gerinti matematikos aštuntokų rezultatus (nes šioje srityje ji yra stipresnė).

Taip, licencijų įsigijimas tinkamos išlaidos iš 4 biudžeto kategorijos.

Projekto administravimo paslaugos turi būti apmokamos iš netiesioginių išlaidų. Paslaugas gali teikti išorinis paslaugų tiekėjas.

Privačios mokyklos gali būti ir pareiškėjais, ir partneriais, jeigu jos teikia bendrojo ugdymo (pradinis, pagrindinis, vidurinis ugdymas) paslaugas ir turi ne senesnius kaip 3 metų mokinių pasiekimų išorinio vertinimo duomenis tos klasės ir tos ugdymo srities (dalyko), kurių pasiekimus sieks pagerinti.
Atkreipiame dėmesį, kad, remiantis projektų finansavimo sąlygų aprašo 26 punktu, de minimis pagalbos gavėjui gali būti teikiama de minimis pagalba visuose sektoriuose, išskyrus Reglamento (ES) Nr. 1407/2013 1 straipsnio 1 dalyje išvardytus sektorius ir veiklas. Finansavimas de minimis pagalbos gavėjams pagal Aprašo 44–46 punktuose nurodytus reikalavimus teikiamas projekto sutartyje ir Apraše nustatyta tvarka.

Taip. Planuojama, kad kvietimas bus paskelbtas šių metų III-ią ketvirtį.

Norėtumėme atkreipti dėmesį, kad virtuli ugdymo aplinka priskiriama ilgalaikiam nematerialiam turtui, todėl jos kūrimo ir diegimo išlaidos turi būti numatytos 4 biudžeto kategorijoje ir tokias paslaugas gali teikti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Tačiau paslaugas, nesusijusias su tokio turto sukūrimu (5 biudžeto kategorija) galės teikti tik fiziniai asmenys.

Ne. Atkreipiame dėmesį, kad, remiantis projektų finansavimo sąlygų aprašo 39 punktu projektai  privalo turėti dalyvaujančių projekte mokyklų ne senesnius kaip 3 metų mokinių pasiekimų išorinio vertinimo duomenis tos klasės ir tos ugdymo srities (dalyko), kurių pasiekimus sieks pagerinti.

Pareiškėju (ir partneriu) gali būti ir konsultuojanti, ir veiklą tobulinanti mokykla. Atkreiptinas dėmesys, kad, jei paraišką teiks konsultuojanti mokykla, į projektą turės būti įtrauktos bent dvi veiklą tobulinančios mokyklos, kad būtų pasiektas  PFSA 20 punkte nurodytas privalomas stebėsenos rodiklis.

Kai projekte vykdomi mokymai nuotoliniu būdu elektroninėmis priemonėmis, projekto dalyvis užpildytą anketą gali pasirašyti saugiu el. parašu ir pateikti projekto vykdytojo atstovui. Taip pat projekto dalyvis gali pasirašyti užpildytą popierinę anketą ir pateikti projekto vykdytojo atstovui skanuotą  jos kopiją. Dalyvio anketą pasirašyti per el. bankininkystę galimybės nėra.

Pagal projektų finansavimo sąlygų aprašą (toliau – Aprašas) projektai turi būti suplanuoti ir įgyvendinti taip, kad projektų įgyvendinimo metu būtų užtikrintas horizontaliųjų principų laikymasis ir būtų aktyviai prisidedama prie nediskriminavimo principo įgyvendinimo.

Paraiškos 14 dalyje turi būti pažymėtas 14.1. p. „Projekto įgyvendinimo metu bus užtikrintas horizontaliųjų principų laikymasis“. 14.2. dalyje „Ar projekto įgyvendinimo metu bus aktyviai prisidedama prie horizontaliųjų principų įgyvendinimo?“ turi būti pažymėtas 14.2.2. p. „Moterų ir vyrų lygybė ir (arba) nediskriminavimas“ ir pateiktas aprašymas, kokie projekte numatyti konkretūs veiksmai, sudarantys galimybes projekto veiklų įgyvendinime dalyvauti įvairioms socialinėms grupėms, taip pat ir judėjimo, regos ar kitą negalią turintiems asmenims, vadovaujantis Aprašo 28.1. p. ir 28.2. p. nuostatomis.

Pareiškėjo ir (arba) partnerio turima patirtis vykdant projektus pilietiškumo ugdymo srityje (toliau – patirtis pilietiškumo ugdymo srityje) skaičiuojama paskutinių 36 mėnesių iki paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo įgyvendinančiajai institucijai laikotarpiu. Pavyzdžiui, jei projekto paraiška Europos socialinio fondo agentūrai bus pateikta 2017 m. gegužės 11 d., tai patirtis bus skaičiuojama laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. gegužės 10 d.

Patirtis pilietiškumo ugdymo srityje skaičiuojama sudėjus pareiškėjo ir partnerio (-ių) turimą patirtį minėtu laikotarpiu. Pavyzdžiui, projekto pareiškėjas nuo 2013 m. kovo 7 d. iki 2016 m. birželio 15 d. įvykdė projektą pilietiškumo ugdymo srityje, o projekto partneris vykdo projektą pilietiškumo ugdymo srityje nuo 2016 m. birželio 8 d., kurį planuoja įgyvendinti 2017 m. liepos 20 d. Turima patirtis pilietiškumo ugdymo srityje bus: pareiškėjo – 25 mėn. ir 5 d. (kadangi skaičiuojama patirtis nuo 2014 m. gegužės 10 d.), partnerio – 0 mėn. (kadangi skaičiuojant patirtį sumuojamas tik įvykdytų projektų vykdymo mėnesių skaičius), viso patirtis bus 25 mėn. ir 5 d.

Norime atkreipti dėmesį, kad patirtis pilietiškumo ugdymo srityje yra skaičiuojama tuomet, kai pareiškėjas ar partneris vykdė projektą, t. y. buvo projekto vykdytojas. Jeigu pareiškėjas ar partneris buvo pilietiškumo ugdymo projekte partneriu, tokia patirtis nėra pripažįstama kaip patirtis vykdant projektus pilietiškumo ugdymo srityje.

Projekte gali būti organizuojami mokymai nuotoliniu būdu elektroninėmis priemonėmis. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad organizuojant mokymus (kaip buvo nurodyta aukščiau) turi būti užtikrintas informacijos apie projekto dalyvius ar projekto veiklose dalyvaujančius asmenis surinkimas ir pateikimas įgyvendinančiajai institucijai.

Nepiniginiu projekto vykdytojo ar partnerio įnašu gali būti laikomas savanoriškas darbas, jeigu galima įrodyti dirbtą laiką, o įnašas skaičiuojamas taikant Projektų finansavimo sąlygų aprašo 44 p. nustatytą fiksuotąjį įkainį.

Su savanoriais turi būti sudaromos rašytinės savanoriškos veiklos sutartys, o jų dirbtas laikas apskaitomas laisvos formos dokumentuose (laikaraščiuose), kuriuose turi būti pažymėtos savanorio dirbtos dienos, dirbtų valandų per dieną skaičius ir trumpai aprašyta vykdyta veikla (funkcijos). Šie dokumentai (laikaraščiai) turi būti pasirašyti savanorio ir patvirtinti projekto vykdytojo ar partnerio vadovo ar jo įgalioto asmens.

Projekto dalyvis – tiesioginėse projekto veiklose dalyvaujantis, bet tuo pačiu metu jų neadministruojantis ir nevykdantis, tiesioginę naudą iš projekto gaunantis fizinis asmuo, kurio dalyvavimo projekto veiklose išlaidos yra numatytos projekto biudžete, kurį projekto vykdytojas gali įvardyti ir paprašyti jį pateikti asmens duomenis, reikalingus informacijai apie projekto įgyvendinimą surinkti, ir kuris yra įskaičiuojamas į Veiksmų programos stebėsenos ir (arba) nacionalinį stebėsenos rodiklį, nustatytą projekto sutartyje (išskyrus asmenis, dalyvaujančius atviruose renginiuose).

Projekto vykdytojas atsakingas, kad pirmą dalyvio dalyvavimo projekte dieną dalyviui būtų pateikta užpildyti popierinė dalyvio anketos forma, kurią projekto vykdytojas parsisiunčia iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų mainų svetainės (toliau – DMS). Anketoje dalyvis pateikia duomenis apie save pagal anketos formoje prašomą informaciją, nurodo vardą, pavardę, telefono numerį, el. pašto adresą ir kitą informaciją. Jeigu projekto dalyvis yra mažametis arba dėl negalios negali užpildyti dalyvio anketos formos, projekto dalyvio anketą vietoj dalyvio gali užpildyti jo tėvai ar globėjai.

Projekto vykdytojas per DMS turi pateikti informaciją apie kiekvieną dalyvio asmens duomenis, suvesdamas informaciją iš dalyvio anketos. Projekto vykdytojas turi turėti visų projekto dalyvių anketas ir dokumentus, įrodančius, kad dalyvio anketoje duomenys yra teisingi (pavyzdžiui, paso kopija, gimimo liudijimo kopija ir pan.).

Kiekvieną mokymo dieną yra pildoma Mokymo (-ų) dalyvių sąrašo forma, kurioje nurodomas kiekvienas mokymų dalyvis, bei dalyvis savo parašu patvirtina, kad dalyvavo mokymuose. Taip pat projekto vykdytojas privalo turėti kiekvienų mokymų darbotvarkę.

Kai dalyvis baigia dalyvauti projekto veiklose ir praeina 28 d., projekto vykdytojas privalo apklausti kiekvieną dalyvį ir surinkti informaciją apie dalyvio pasiektus rezultatus per 28 d. po dalyvavimo projekto veiklose pabaigos. Taip pat projekto vykdytojas privalo per DMS teikti informaciją apie projekto dalyvio dalyvavimo veiklose pabaigos datą ir rezultatus, pasiektus per 28 dienas nuo jo dalyvavimo projekto veiklose pabaigos.

Priklausomai nuo projekto veiklų, vykdytojas, be aukščiau nurodytos informacijos, per DMS gali teikti ir šiuos dokumentus:

• mokymo grafiką, kuriame pateikiama informacija apie kiekvieno ateinančio mėnesio planuojamus mokymus;
• lankomumo suvestines, kuriose pateikiama informacija apie dalyvių lankomumą mokymuose.

Asmenys, kurie dalyvauja projekte ir atitinka tikslinę grupę, tačiau nėra projekto dalyviai, turi pasirašyti renginio dalyvių sąraše, nurodant vardą, pavardę, telefono numerį, el. pašto adresą, amžių, gyvenamą vietą. Pažymėtina, kad projekto vykdytojas turi turėti asmens atitikimą tikslinei grupei įrodančius dokumentus.

Pagal naudos ir kokybės 3-ąjį kriterijų bus vertinama kvalifikacijos tobulinimo (o ne įgijimo) mokymų vykdymo patirtis. Kvalifikaciją suteikiančių mokymų vykdymo patirtis vertinama nebus. Mokymų vykdymo patirtis vertinama atsižvelgiant į kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimų registro išrašo duomenis – šiuose registruose pateikiama informacija tik apie kvalifikacijos tobulinimą, kas neapima formalaus švietimo. Formaliojo švietimo programos registruojamos AIKOS sistemoje. Atkreipiame dėmesį, jog kvalifikacijos tobulinimas – neformalus švietimas ir savišvieta, kuriais siekiama įgyti, plėtoti profesinei veiklai reikalingas kompetencijas (Profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos šveitimo ir mokslo ministro 2007 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK–591 „Dėl Profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo nuostatų“).

Informuojame, jog skaičiuojant mokymų vykdymo patirtį mėnesiais, mokymų trukmė bus perskaičiuojama iš valandų į dienas: 1 diena – 8 ak. val.  arba 6 astronominės val.

Pareiškėjo ir partnerio (-ių) technologinių kompetencijų mokymų vykdymo patirčiai pagrįsti turi būti pateikti kvalifikacijos tobulinimo registro išrašo duomenys. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinama tik technologinių kompetencijų mokymų vykdymo patirtis, todėl registro išraše turi būti aiškiai nurodyta šių mokymų vykdymo patirtis. Jei pareiškėjas ir partneris (-iai) vykdė mokymus, tačiau kvalifikacijos tobulinimą organizavo ir pažymėjimus išdavė kita organizacija, mokymus vykdžiusi organizacija turi pateikti pažymėjimus išdavusios organizacijos išduotą pažymą apie išduotus pažymėjimus. Pvz., jei kvalifikacijos tobulinimo mokymus organizavo organizacija „AAA“, mokymus vykdė organizacija „BBB“, kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus išdavė organizacija „AAA“, tai organizacija „BBB“ turi kreiptis į „AAA“ ir iš pastarosios gauti pažymą apie išduotus pažymėjimus.

Taip, gali.Jeigu siekiama gauti balus pagal naudos ir kokybės 2-ąjį kriterijų, ir paraiškoje nurodytos konkrečios įmonės su kuriomis numatomas bendradarbiavimas ir kuriose vyks mokymai, reikalinga atlikti išankstinius pirkimus, t.y. pirkimai turi būti atlikti iki paraiškos pateikimo (pirkimo procedūros turi būti atliktos, tačiau gali būti pateikta ne pirkimo sutartis, o dokumentas, patvirtinantis, kad pirkimo sutartis bus pasirašyta, gavus finansavimą).

Naudos ir kokybės pirmojo kriterijaus atitikčiai patikrinti reikės pateikti formaliojo profesinio mokymo programų sąrašą, pagal kurį technologijos mokytojai dirbs su mokiniais. Daugiau balų gaus pareiškėjai, kurie programose nusimatys daugiau skirtingų kvalifikacijų lygių pagal Lietuvos kvalifikacijų sandarą. Kvalifikacijos lygiai nurodomi programos kode, plačiau 2010 m. vasario 19 d. Nr. V-223 įsakyme „Dėl studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro objektų kodavimo taisyklių patvirtinimo“. Formaliosios profesinio mokymo programos skelbiamos šioje svetainėje.

Pareiškėjo ir partnerių mokymų vykdymo patirtis skaičiuojama mėnesiais (mėnesių skaičius dalinamas iš pareiškėjo ir partnerio (-ių) skaičiaus). Pvz., jei pareiškėjas per 2 metus vykdė mokymus 5 mėnesius, jo mokymų vykdymo patirtis yra 5 mėnesiai; jei pareiškėjas per 2 metus vykdė mokymus 10 dienų, jo mokymų vykdymo patirtis yra 1/3 mėnesio.

Vertinama pareiškėjo ir partnerio(-ių) technologinių kompetencijų mokymų vykdymo patirtis.

Taip, tinkamos, jeigu mentorius įdarbintas projekto vykdytojo arba partnerio organizacijoje. Grindžiant mentoriaus darbo užmokestį reikia pateikti konkrečios pareigybės 12 mėnesių priskaičiuoto darbo užmokesčio (pareiginis įkainis be priedų) pažymą. Atkreipiame dėmesį, kad grindžiama pareigybė turi atitikti planuojamą įgyti technologinę kompetenciją (pvz., įmonėje dirbantis siuvimo konstruktorius apmoko technologijos mokytoją, kuris moko mokinius pagal gaminių konstravimo mokymo programą). Grindžiant darbo užmokestį rekomenduojame naudotis Pažyma dėl valandinio darbo užmokesčio įkainio pagrindimo (pridedama).

Paraiškoje darbo užmokesčio įkainius taip pat galima grįsti pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. vasario 19 d. Privačių juridinių asmenų projektų dalyvių darbo užmokesčio fiksuotųjų įkainių nustatymo tyrimo ataskaitą, kurioje numatyti valandiniai įkainiai pagal ekonominės veiklos rūšis (grįsti darbo užmokestį galima ir pagal Statistikos departamento skelbiamus vidutinius darbo užmokesčio dydžius pagal ekonominės veiklos rūšis.

Taip, tinkamos, jeigu mokymo medžiagas perka projekto vykdytojas arba projekto partneris.

Vertinant paraiškas bus skaičiuojamos tik tos įmonės, kuriose bus vykdomas technologinių kompetencijų tobulinimas, nes pagal naudos ir kokybės vertinimo kriterijų yra numatyta, kad didesnį balą gauna projektai, kurie įgyvendinami su didesniu įmonių skaičiumi. Įmonės, su kuriomis bus įgyvendinami projektai, turi būti įvardintos paraiškoje.

Pagal Aprašo 56.3 p. analizėje „… turi būti išnagrinėta šiandienos situacija ir poreikiai atsižvelgiant į ateities perspektyvas. <…> Taip pat turi būti įvardintos ir pagrįstos tobulintinos profesijos mokytojų technologinės kompetencijos, kurios užtikrintų konkrečiai ūkio šakai reikalingų specialistų rengimą….“, todėl rekomenduojama analizei naudoti 2013 – 2016 m. duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad Apraše 3 priede pateiktas klausimynas yra pavyzdinė forma.

Pagal Aprašo 74 p. mokymai turi būti vykdomi pagal akredituotas Profesijos mokytojų technologinių kompetencijų tobulinimo programas. Mokymų baigimo pažymėjimus išduos programos akreditaciją vykdžiusi įstaiga. Turinčių teisę vykdyti akreditaciją įmonių sąrašas yra čia: http://www.nmva.smm.lt/isorinis-vertinimas/pedagogu-kvalifikacijos-istaigos-isorinis-vertinimas/

Ne mažiau nei 30 val. per vienerius metus. Informacija dėl reikalavimų programoms ir jų akreditacijos yra čia:   http://www.upc.smm.lt/tobulinimas/dokumentai/        http://www.upc.smm.lt/paslaugos/   http://www.nmva.smm.lt/isorinis-vertinimas/pedagogu-kvalifikacijos-istaigos-isorinis-vertinimas/

Skaičiuojama pareiškėjų ir partnerio(-ių), kurie patys vykdė ir projekte vykdys technologinių kompetencijų mokymus, patirtis.

Jeigu norima gauti naudos ir kokybės balus pagal šį kriterijų, asocijuota struktūra, kurios įmonėje vyks mokymai, turi būti pareiškėjas arba partneris. Mokymai gali būti vykdomi įmonėse, kurios nėra susijungusios į asocijuotas struktūras, tačiau tokiu atveju balai pagal šį kriterijų nėra suteikiami.

Partneris suprantamas kaip paraiškos partneris. Atkreipiame dėmesį, kad galimi partneriai nurodyti Aprašo 23 p.

Šiame Aprašo punkte nurodytas tik fiksuotųjų įkainių sąrašas. Visos tinkamos finansuoti išlaidos yra numatytos Rekomendacijose dėl projektų išlaidų atitikties Europos Sąjungos struktūrinių fondų reikalavimams ( http://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai/2014-2020-m-rekomendacijos-del-projektu-islaidu-atitikties-europos-sajungos-strukturiniu-fondu-reikalavimams).

Pagal naudos ir kokybės kriterijų yra numatyta, kad didesnį balą gauna projektai, kurie įgyvendinami su didesniu įmonių skaičiumi, todėl skaičiuojamos tos įmonės, kurios patenka į konkrečią švietimo sritį (ūkio šaką). Kadangi vienos paraiškos finansavimas yra skirtas konkrečiai švietimo sričiai (ūkio šakai), kitos srities įmonių įtraukimas prieštarauja Aprašo 15 punktui ir nekuria projektui pridėtinės vertės.  Įmonės, su kuriomis bus įgyvendinami projektai, turi būti įvardintos paraiškoje. Taip pat reikia pateikti susitarimus, preliminarias pirkimo sutartis, ketinimų protokolus ar pan. su įmonėmis, kuriose bus vykdomas technologinių kompetencijų tobulinimas.

Pagal Aprašo 55 p. kartu su paraiška (paraiškos forma pateikta internetinėje svetainėje www.esinvesticijos.lt prie priemonės Nr. 09.4.3-ESFA-K-827 „Pameistrystė ir kvalifikacijos tobulinimas darbo vietoje“ kvietimo) pareiškėjas turi pateikti šiuos priedus lietuvių kalba:

1) užpildytą Klausimyną apie pirkimo ir (arba) importo pridėtinės vertės mokesčio tinkamumą finansuoti iš Europos Sąjungos fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, jei pareiškėjas prašo pridėtinės vertės mokesčio išlaidas pripažinti tinkamomis finansuoti, t. y. įtraukia šias išlaidas į projekto biudžetą. Dokumento formą galima rasti čia;

2) laisvos formos įmonės deklaraciją (jei kvalifikacijai tobulinti darbo vietoje skirtus mokymus baigusių darbuotojų kompetencijas įvertins ir pažymėjimą išduos įmonė);

3) pareiškėjo ir partnerio (-ių) (jei projektą numatyta įgyvendinti kartu su partneriu (-iais), kuris yra privatusis juridinis asmuo) patvirtintus paskutinių trejų finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinius (netaikoma, jeigu pareiškėjas yra pateikęs metinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui). Jei pareiškėjas veikia mažiau nei trejus metus, teikiami pareiškėjo patvirtinti įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai pagal įmonės veikimo laiką iki paraiškos pateikimo įgyvendinančiajai institucijai;

4) pareiškėjo ir partnerio (-ių) (jei projektą numatyta įgyvendinti kartu su partneriu (-iais), kuris yra privatusis juridinis asmuo) Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaraciją, kurios forma patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 4-119 „Dėl Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaravimo tvarkos aprašo ir Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijos formos patvirtinimo“. Dokumento formą galima rasti čia;

5) jeigu projekte dalyvaus neįgalūs asmenys – dokumentų, įrodančių mokomo asmens neįgalumą (neįgaliojo pažymėjimo), kopijas;

6) galiojančios bendradarbiavimo sutarties arba jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties tarp projekto vykdytojo ir partnerio (-ių) kopiją. Aprašo 15 p. nurodyta, kokia informacija turėtų būti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje;

7) jeigu projekto partneris yra verslo asociacija – užpildytą Aprašo 6 priedą (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalActPrint?documentId=8842c530ac0511e6b844f0f29024f5ac);

8) mokymo programą, aprašytą pagal Aprašo 7 priedą (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalActPrint?documentId=8842c530ac0511e6b844f0f29024f5ac);

9) užpildytą Aprašo 8 priedą (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalActPrint?documentId=8842c530ac0511e6b844f0f29024f5ac).

Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad privalomi paraiškos priedai yra pareiškėjo deklaracija ir partnerio (-ių), jei projektas įgyvendinamas su partneriu (-iais), deklaracija (-os). Pareiškėjo deklaracija yra paraiškos formoje. Partnerio deklaracija yra Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 3 priedo pabaigoje. Dokumento formą galima rasti čia.

Mokytojų darbo užmokesčio išlaidos, kai mokama už valandas, kurias mokytojai dalyvauja mokyme, (moko) grindžiamos remiantis Rekomendacijų dėl projektų išlaidų atitikties Europos Sąjungos struktūrinių fondų reikalavimams 11 dalies „Projekto tinkamų finansuoti išlaidų tipai“ 11.6. skyriaus „Darbo užmokestis“ 149 p., t.y. darbo užmokesčio išlaidos neturi viršyti atitinkamos specializacijos ir kvalifikacijos darbuotojams taikomų rinkos dydžių, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus. Biudžetinių įstaigų darbuotojų, pedagogų, švietimo įstaigų darbuotojų darbo užmokestis turi būti apskaičiuotas vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais tokių darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimą. Vertinant darbo užmokesčio dydžių atitiktį vidutiniams rinkos dydžiams, rekomenduojama naudotis Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis, panašių projektų duomenimis ar projekto vykdytojo pateiktais istoriniais asmens darbo užmokesčio duomenimis arba duomenimis apie įprastai įmonėje (įstaigoje, organizacijoje) ar ūkinę komercinę veiklą vykdančio fizinio asmens taikomą darbo užmokestį už tas pačias funkcijas ir (ar) pareigas (pavyzdžiui, pažymomis dėl konkretaus darbuotojo 3–12 mėnesių darbo užmokesčio vidurkio, pažymomis dėl atitinkamos pareigybės (ar panašias funkcijas atliekančių) darbuotojų bendro darbo užmokesčių vidurkio, projekto vykdytojo viešai skelbiama informacija apie vidutinį darbo užmokestį įmonėje (įstaigoje, organizacijoje) ar pan.).

Svarbu! Pareiškėjas turi užtikrinti dvigubo finansavimo išlaidų apmokėjimo rizikos nebuvimą.

De minimis pagalba pagal šią priemonę neteikiama. Vadovaujantis Aprašo 32 p., valstybės pagalba teikiama pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento (toliau – Reglamentas) 31 straipsnį. Aprašas nustato pagalbos mokymui teikimo sąlygas, kurios atitinka Bendrojo bendrosios išimties reglamento nuostatas ir yra suderinamos su vidaus rinka. Vadovaujantis Reglamento 4 straipsniu, vienam mokymo projektui skirta pagalba negali viršyti 2 mln. Eur.

Užsienio įmonės gali būti projekto partneriu, tačiau pažymime, kad vadovaujantis Aprašo 25 punktu, projekto veiklos turi būti vykdomos Lietuvos Respublikoje.

Pameistrystės mokymo forma įteisinta Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.44FA08A7226F/MrAIvBKaBL)

Projekto finansavimo intensyvumas bus nustatomas remiantis Aprašo 37.1 p. „jeigu projekte dalyvauja skirtingo dydžio įmonės, projekto finansuojamoji dalis nustatoma pagal mažiausią galimą intensyvumą ir taikoma visoms įmonėms (pvz., jeigu projekte dalyvauja didelės, vidutinės ir mažos įmonės, bus taikomas 50 proc. intensyvumas visoms įmonėms)“ ir aprašo 1 lentelę

1 lentelė. Projekto finansuojamoji dalis.

Pagal Aprašo 26 p. tinkama projekto tikslinė grupė yra pareiškėjo ir partnerio (kai partneris yra privatusis juridinis asmuo) darbuotojai, t. y. pareiškėjo ar partnerio įdarbinti asmenys.

Remiantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 421.10 p. ir Rekomendacijų dėl projektų išlaidų atitikties Europos Sąjungos struktūrinių fondų reikalavimams 10.7 p., „netinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos, patirtos iš projekto vykdytojo ar partnerio įsigyjant prekes, paslaugas (įskaitant trumpalaikio ir ilgalaikio turto, taip pat nekilnojamojo turto nuomą) ar darbus“: netinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos projekto vykdytojui perkant prekes, paslaugas ar darbus iš projekto partnerio, projekto partneriui – iš projekto vykdytojo arba projekto partneriui – iš kito projekto partnerio. Netinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos ir išlaidos perkant iš klasterio^[1], kurio narys yra projekto vykdytojas ir (ar) partneris, kito nario.

[1] Klasterio sąvoka apibrėžta Lietuvos klasterių plėtros koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 4-131.

Pagal Aprašo 13 p. „galimi pareiškėjai yra privatieji juridiniai asmenys, valstybės ir savivaldybės įmonės, galimi partneriai – licencijuoti profesinio mokymo teikėjai, verslo asociacijos, privatieji juridiniai asmenys, prekybos, pramonės ir amatų rūmai.“

Pagal civilinio kodekso 2.34 straipsnį Juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius. Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.). Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus.

Viešoji įstaiga yra viešasis juridinis asmuo, todėl pagal Aprašą nepriskiriamas prie galimų pareiškėjų ir partnerių.

Pagal Aprašo 19.6 p. projekto partneris (verslo asociacija) turi veikti ne mažiau nei 5 metus ir vienyti ne mažiau nei 20 nuolatinę ūkinę komercinę veiklą vykdančių juridinių asmenų. Šis reikalavimas taikomas projektams, kuriuose įgyvendinama veikla pagal Aprašo 11.2 p. – įmonių darbuotojų mokymai darbo vietoje, skirti kvalifikacijai tobulinti.

Ne, negali, kadangi pagal Aprašo 56 p. vienas pareiškėjas vieno kvietimo metu gali teikti ne daugiau kaip dvi paraiškas: vieną paraišką pagal Aprašo 11.1 papunktyje nurodytą veiklą – įmonių darbuotojų mokymai pameistrystės forma, skirti kvalifikacijai arba jos daliai įgyti ir vieną paraišką pagal Aprašo 11.2 papunktyje nurodytą veiklą – įmonių darbuotojų mokymai darbo vietoje, skirti kvalifikacijai tobulinti.

Pagal Projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) 46.1 p., 46.5 p., 46.11 p. ir 46.12 p. netinkami finansuoti:

1. Mokymai, kuriuos vykdo įmonės laikydamosi nacionalinių privalomųjų mokymo standartų (t. y. ES arba Lietuvos Respublikos teisės aktais įteisinti privalomieji mokymai, pvz., darbų saugos mokymai, įmonių darbuotojų mokymai, susiję su pavojingais darbais, mokymai, skirti architekto, akušerio, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, vaistininko kvalifikacijai tobulinti);
2. Mokymai, skirti komandos, organizacijos kultūrai formuoti, asmeniniam efektyvumui ugdyti (pvz., konfliktams spręsti, stresui valdyti, bendravimui ir pan.);
3. Tabako gamybos ir tabako prekybos įmonių darbuotojų mokymai;
4. Asmenų, kurie mokosi profesinėse mokyklose pagal pirminio profesinio mokymo programas, pameistrystės forma organizuojami mokymai;

Atkreipiame dėmesį, kad pardavimo ir klientų aptarnavimo mokymai gali būti remiami tik tuo atveju, jeigu jie skirti kompetencijoms, kurios būtinos apmokomo asmens darbo vietoje, norint atlikti tiesiogiai su darbu susijusias operacijas ir funkcijas.

Įgyvendinant veiklą „įmonių darbuotojų mokymai darbo vietoje, skirti kvalifikacijai tobulinti“ gali būti vykdomi darbuotojų mokymai darbo vietoje pagal neformalią (oficialiai nepatvirtintą) tęstinio profesinio mokymo programą, skirtą kvalifikacijai tobulinti. Asmenims, baigusiems minėtus mokymus, įmonė arba verslo asociacija turi išduoti įgytas kompetencijas patvirtinantį pažymėjimą.

Atkreipiame dėmesį, kad naudos kokybės vertinimo metu daugiau balų bus suteikiama projektams, kurių įgyvendinime numatyta, kad pažymėjimus išduos verslo asociacija.Taip pat atkreipiame dėmesį, kad ne mažiau kaip 70 procentų mokymų laiko turi būti skirta praktiniams mokymams darbo vietoje.

Įgyvendinant veiklą „įmonių darbuotojų mokymai pameistrystės forma, skirti kvalifikacijai arba jos daliai įgyti“ pareiškėjas turi užtikrinti pameistrystės forma mokytų darbuotojų įgytų kompetencijų vertinimą. Pareiškėjas su licencijuotu profesinio mokymo teikėju sudaro bendradarbiavimo arba jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, pagal kurią užtikrinamas pameistrystės forma mokytų darbuotojų kompetencijų vertinimas.

Licencijuotas profesinio mokymo teikėjas atlieka pameistrystės forma apmokytų darbuotojų kompetencijų vertinimą ir išduoda pažymėjimus, patvirtinančius, kad mokymo metu įgyta profesinė kvalifikacija ar jos dalis.

Atkreipiame dėmesį, kad ne mažiau kaip 70 procentų mokymų laiko turi būti skirta praktiniams mokymams darbo vietoje (netaikoma, jei formalaus mokymo programoje ar jos modulyje praktinio ir teorinio mokymo santykis yra kitoks).

Įgyvendinant veiklą „įmonių darbuotojų mokymai pameistrystės forma, skirti kvalifikacijai arba jos daliai įgyti“ gali būti vykdomi mokymai pagal šias programas:

1. Mokymai pameistrystės forma pagal formalaus tęstinio profesinio mokymo programą (pilna apimtimi), skirti darbuotojo formaliai kvalifikacijai įgyti. Mokymo programa turi būti iš sąrašo programų, esančių Mokymo paslaugų teikėjų ir mokymo programų įtraukimo į mokymo teikėjų ir mokymo programų sąrašą ir išbraukimo iš jo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 4-663 „Dėl Mokymo paslaugų teikėjų ir mokymo programų įtraukimo į mokymo teikėjų ir mokymo programų sąrašą ir išbraukimo iš jo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, 7 priede. Teisės aktą galima rasti internete čia.
2. Mokymai pameistrystės forma pagal formalią modulinę profesinio mokymo programą (t. y. iš anksto apibrėžtą mokymo programos dalį), skirti darbuotojų formalios kvalifikacijos daliai įgyti.
3. Mokymai pameistrystės forma pagal neformalią (oficialiai nepatvirtintą) tęstinio profesinio mokymo programą (kurios dalį (programos rengėjo nustatyta apimtimi) sudaro kvalifikaciją suteikiančios formalios profesinės mokymo programos dalis), skirti turimai kvalifikacijai tobulinti.

Visos  formalaus profesinio mokymo programos, esančios valstybiname Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre yra oficialioje ŠMM Atviroje informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemoje AIKOS.

Aprašo 35 punkte nurodoma didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma (100.000,00 Eur), kuri apima tik Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Atsižvelgiant į tai, vidutiniškai vienam asmeniui galima skirti 14.481,00 Eur suma taip pat nurodoma be nuosavo įnašo, t. y. minėtą sumą sudaro tik Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos.

Pagal Aprašo 31 punktą finansuojamų projektų veiklų pradžia laikoma pirmojo teisiškai privalomo įsipareigojimo – susitarimo su užsienio MTEPI centru (-ais) ir (arba) užsienio įmone (-ėmis), vykdančia MTEPI veiklą, pasirašymo diena. Atkreipiame dėmesį, kad projekto veiklų įgyvendinimo pradžia yra ir projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpio pradžia.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, įmonė yra juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą. Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas nenustato, kokios teisinės formos turi būti subjektas, kad būtų laikomas įmone. Atsižvelgiant į tai, mokslo ir studijų institucijos galėtų būti pareiškėjai, jei pagrįstų, kad atitinka Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme pateikiamą įmonės sąvoką, ir Aprašo reikalavimus.

2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonės Nr. 09.4.3-ESFA-K-840 „Inomokymai“ projektų finansavimo sąlygų aprašo 42 punkte nurodyta, kad „išlaidos mokomiems įmonės darbuotojams už darbo laiko valandas, kurias mokomi įmonės darbuotojai dalyvauja mokyme (darbo užmokesčio išlaidos prieš mokesčius, įskaitant darbdavio įsipareigojimus) apskaičiuojamos taikant minimaliojo vienos valandos atlygio vienam darbuotojui, kuris dalyvauja mokymuose, fiksuotąjį įkainį (toliau – Atlygio fiksuotasis įkainis). Atlygio fiksuotasis įkainis nustatytas vadovaujantis Ministerijos 2016 m. liepos 1 d. atliktu Vienos valandos vieno mokomo darbuotojo mokymų išlaidų nustatymo pagrindimu, kuris skelbiamas ES struktūrinių fondų svetainėje. Atlygio fiksuotojo įkainio dydis nebus keičiamas projekto įgyvendinimo metu.“

Patiksliname, kad aktuali Vienos valandos vieno mokomo darbuotojo mokymų išlaidų nustatymo pagrindimo data yra 2016 m. rugpjūčio 18 d. Susipažinti galite čia.

Pareiškėjais gali būti įmonės, vykdančios MTEPI veiklas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymu  įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą. Didelė įmonė – juridinis asmuo, neatitinkantis labai mažos, mažos arba vidutinės įmonės apibrėžimo, nustatyto Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.

MTEPI veikla  apibrėžta Rekomenduojamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros etapų klasifikacijos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 650 „Dėl rekomenduojamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros etapų klasifikacijos aprašo patvirtinimo“, Frascati vadove („Standartinė praktika, siūloma mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros statistiniams tyrimams“, Frascati vadovas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, 2015), Oslo vadove (Duomenų apie inovacijas rinkimo ir jų aiškinimo gairės, 3-ias leidimas, 2005 m.).

http://www.mita.lt/uploads/documents/inomokymai/inomokymai_vertinimo_tvarka.pdf

Informaciją apie pažymų išdavimo tvarką galite rasti čia.